Visiškai žmonių nebijantys šernai tapo Neringos kurorto rykšte. Tačiau kovoti su jais leidžiama tik pagąsdinimais, rašo antradienio „Lietuvos žinios“.
Šernus į gyvenvietes privilioja galimybė prasimanyti maisto, todėl atsikratyti jų labai sunku. Tam trukdo ir šiuo metu galiojanti tvarka. „Bėda ta, kad gyvenvietėse medžioti draudžiama. Miške šernų skaičių reguliuoja medžiotojai, o kas atsakingas už tvarką gyvenvietėse - neaišku. Pagal Aplinkos ministro patvirtintą tvarką Neringos savivaldybės administracijos direktorius turi kreiptis į Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentą, prašydamas leidimo spręsti šernų problemą. Departamentas tai daryti mums leido, tačiau pernai rekomendavo šernus iš gyvenviečių vaikyti naktį pagaliais, o šiemet - medžiokliniais šunimis“, - sakė Neringos savivaldybės ekologė Giedrė Budreikaitė.
Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Virvilienė LŽ paaiškino, kad vasaros vidury, kai kurorte pilna poilsiautojų, ji ir neketina leisti šaudyti šernų: „Negi jūs norite eidamas Juodkrantėje į parduotuvę pamatyti šerną besivejantį medžiotoją? Jie gavo leidimą šunimis varyti šernus į medžioklės plotus.“
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius, kuriam ir yra patikėta misija vaikyti šernus iš gyvenviečių, nusistebėjo galiojančia tvarka: „Bandžiau pagal jų reikalavimus budėti naktį ir vaikyti šernus lazda. Jie manęs nė kiek nebijo. Dabar liepta vaikyti medžiokliniu šunimi. Tačiau pirmiausia jį reikia įsigyti. Kadangi esame biudžetinė įstaiga, privalome laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų procedūrų: rengti konkursą, laikytis nustatytų terminų, skelbti nugalėtoją ir panašiai. Tai užtrunka. Tad ir laukiame rudens, kai bus galima šernus medžioti su varovais. Išvysime juos iš gyvenviečių į medžioklės plotus, o ten ir sumedžiosime.“
Pasak G.Gražulevičiaus, tokie šernams nebūdingos elgsenos individai aptinkami tik Neringoje. Kuršių nerijos šernai nieko nebijo, jie yra gudrūs ir išradingi. „Štai Preilos girininkas pasakojo, kad į jo daržą šernas pateko peršokęs 1,5 metro aukščio tvorą“, - stebėjosi gamtininkas.
Aplinkosaugininkų manymu, bene pagrindinė šernų įsigalėjimo Neringoje priežastis yra patys žmonės. Poilsiautojai iš automobilių šeria šiuos pakelėse sutiktus laukinius gyvūnus, o ir patys neringiškiai nevengia maisto atliekų versti už tvoros.
Mindaugas MILINIS
