Kodėl britų rašytojo ir gydytojo Artūro Konano Doilio sukurtas Šerlokas Holmsas iki šiol toks populiarus? Regis, atsakymas elementarus: garsusis detektyvas gynė nuskriaustuosius, ieškojo piktadarių ir stengėsi užbėgti už akių nusikaltimams. Bet ar tiesa visada būna elementari?
Seras Artūras
A.Konanas Doilis gyveno ir kūrė antrojoje XIX a. pusėje - XX a. pradžioje. Dabar žinomas kaip seras A.Konanas Doilis - šis vardas jam suteiktas už nuopelnus Didžiajai Britanijai. Jis gyveno ir dirbo Edinburge, tačiau rašė apie įvykius Londone. Juk tai daug didesnis miestas ir jame gali nutikti daug įdomesnių dalykų.
Artūras gimė turtingoje šeimoje. Deja, tėvas buvo girtuoklis, tad vaiku rūpinosi motina ir turtingi giminaičiai. Būsimasis rašytojas studijavo Edinburgo medicinos universitete. Čia ir pradėjo rašyti bei siūlyti savo kūrybą redakcijoms.
Nesunku nuspėti, kad Holmso draugas daktaras Vatsonas yra pats A.Konanas Doilis. Dirbdamas daktaru, ko gero, nepersidirbdavo, tad likdavo laiko literatūrai skaityti ir pačiam rašinėti.
Rašytojas parašė daugybę istorinių romanų, tačiau juos skaitytojai užmiršo - tos knygos dūlėja lentynose, laukdamos vienišų skaitytojų, o istorijos apie Holmsą graibstomos iki šiol.
Seras A.Konanas Doilis didžiuodavosi savo istoriniais romanais, buvo itin nuovokus, todėl keista, kad susidomėjo paranormaliais reiškiniais. Jis pasuko ezoterikos keliais, buvo garsus spiritualistas, rengė seansus, kviesdavo mediumus, mirusiųjų dvasias, net bendraudavo su jomis.
Fėjos pakišo koją
Tačiau kartą toks tikėjimas antgamtiniais reiškiniais jam pakišo koją. 40 metų tvirtino, kad dviejų gudrių sesučių fėjų nuotrauka yra tikra. 1917 m. seserys Frensė ir Elzė tikino, jog matė fėjas netoli namų ir jas nufotografavo. Nors galybė specialistų iš karto pasakė, kad tai apgaulė, A.Konanas Doilis buvo tikras, kad nuotrauka tikra.
Tiesa išaiškėjo tik 1983 m., kai tuomet jau 76-erių sulaukusi viena sesučių prisipažino melavusi. Mergaitės iškirpo fėjas iš knygos ir nufotografavo.
Tačiau grįžkime prie Šerloko. A.Konano Doilio kūrinių tyrėjai išsiaiškino, kad Holmso prototipas - Edinburgo universiteto profesorius, Karališkosios ligoninės chirurgas Džozefas Belas. A.Konanas Doilis rašė: “Belas buvo patrauklus, malonus žmogus. Jo pilkos akys žvelgė skvarbiu žvilgsniu. Jam puikiai pavykdavo nustatyti žmonių profesijas ir charakterius.”
Anot rašytojo, profesorius, vos žvilgtelėjęs į pacientą, galėdavo apie jį daug ką papasakoti. Dž.Belas mėgdavo studentų klausti, ką jie mano apie vieną ar kitą pacientą: “Na, ir kokias išvadas jūs galite padaryti iš šių paprastų stebėjimų?” Paskui paaiškindavo, kad susiglamžiusios ir nutrintos kelnės išduoda batsiuvį, kuris kasdien sėdi savo dirbtuvėlėje ir tarp kojų laiko taisomą avalynę. O įprotis patalpose dėvėti kepurę išduoda kariškius. Stebėtina, tačiau dažniausiai jis būdavo teisus.
Beje, pats Dž.Belas atidžiai skaitė Šerloko Holmso nuotykius ir patardavo autoriui.
Privertė seklį atgimti
Apie dedukcijos meistrą Šerloką Holmsą A.Konanas Doilis sukūrė 54 apsakymus ir 4 apysakas. Pirmasis apsakymas “Kraujo spalvos etiudas”, 1887 m. išleistas vienoje Londono leidyklų, skaitytojų širdžių neužkariavo. Tačiau netrukus skaitytojai graibstyte graibstė istorijas apie detektyvą ir jo bendražygį daktarą Vatsoną. Tik A.Konaną Doilį daug labiau džiugino ne skaitytojų meilė, o tai, kad literatūros žinovai pripažino jo istorinius romanus.
Genialusis seklys tapo toks populiarus, kad autorių slėgė nuolatiniai reikalavimai tęsti jo nuotykius. Nors A.Konanas Doilis buvo pasiryžęs “nugalabyti” Holmsą (po dvikovos su profesoriumi Moriarčiu jis paprasčiausiai dingo), skaitytojai pasirodė esantys atkaklesni - jie išreikalavo, kad seklys atgimtų.
Atsirado Holmso namas
Holmsas gyveno Londone, Beikerio gatvėje 221 B numeriu pažymėtame name. Įdomu tai, kad tokia gatvė iš tiesų yra, tačiau A.Konano Doilio laikais namai joje baigėsi 100 numeriu. Šiuolaikiniame Londone joje stovi jau keli šimtai namų, tik namo 221 B šioje gatvėje nebuvo. Taigi Holmso gerbėjai iš viso pasaulio rinko pinigus, nupirko pastato dalį ir išprašė miesto valdžios, kad ši leistų pervadinti namą 221 B, ir įkūrė muziejų.
Atvykę į Londoną parodysite blogą toną, jei neapsilankysite Šerloko Holmso muziejuje. Jis yra visai netoli garsiojo Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejaus - tereikės paėjėti kokius 300 metrų.
Parengė Raimonda BAUBLYTĖ.
