1997–1998 metais Šiaulių nusikaltėliai buvo radę būdą bombomis sumenkinti visos Lietuvos policijos autoritetą ir likti nenubausti.
Ankstesnėje šio ciklo dalyje pasakojome apie iki šiol baisiausią teroro aktą – 1998-ųjų balandį susprogdintą Šiaulių valstybinę mokesčių inspekciją.
Pradėjusi tirti didžiulį rezonansą visuomenėje sukėlusį mokesčių inspekcijos susprogdinimą, tyrėjų grupė visiškai neturėjo už ko užsikabinti. Ekspertai rado žadintuvo ratukų – iš to buvo galima spręsti, jog bombą aktyvavo laikrodinis mechanizmas. Taip pat išsiaiškinta, kad sprogmuo įneštas ir po kriaukle padėtas tą pačią balandžio 15-ąją. Tik nė vienas tądien inspekcijoje buvęs žmogus nepastebėjo nieko įtartina. Nerasta nė menkiausios užuominos, jokio „kabliuko“ ar liudytojo, kuris būtų galėjęs bent apytikriai nupasakoti sprogdintojo išvaizdą.
Iš pradžių daugiausiai jėgų teisėsaugininkai skyrė, atrodytų, logiškiausiai versijai – kad nusikaltimas prieš inspekciją įvykdytas galbūt iš keršto. Todėl tyrėjai dėjo daug pastangų, tikrindami baudomis baustus, bankrutavusius ar kontrabanda užsiimančius verslininkus.
Kariški sprogmenys
Vis dėlto nusikaltimas buvo pernelyg rimtas, kad tyrėjai apsiribotų viena tyrimo kryptimi. Lygiagrečiai buvo kruopščiai tikrinama versija, jog tas sprogimas – Šiauliuose vis labiau įsisiautėjusių galbūt tų pačių sprogdintojų darbas. Tik kaip tai patikrinti?
Surašius visus sprogimus pagal chronologiją, pasirodė, kad reikia tirti net kelerių metų įvykius, nes sprogimai Šiauliuose ir kituose miestuose drioksėjo nuolat.
Sovietmečiu Šiaulių pakraštyje, Zokniuose, buvo milžiniška ir gerai aprūpinta karinė bazė. 1993 metais pasitraukiantys į Rusiją kariškiai pusvelčiui išparceliavo daugybę kariško turto. Įvairius įrengimus, vamzdžius, statybines medžiagas supirko nagingi vyrai, paliktų pastatų plytas, požeminius kabelius ištampė didmiesčio girtuokliai – negana to, dar įsigudrinę Zokniuose rausti kelių metrų gylio duobes ir iš jų semti iš užterštos bazės žemės besisunkiantį aviacinį žibalą, kuris visai tiko krosnių kūrenimui. Ne paslaptis, kad išvykstantys rusų kariškiai išpardavė ir daug signalinių raketų, šovinių ir net sprogmenų.
Pasipylė sprogimai
Tad paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį per Naujuosius metus Lietuvos didmiesčių dangų nušviesdavo šimtai kariškų signalinių raketų. Savo ruožtu nusikaltėliai, prisipirkę trotilo ir heksogeno, ėmė kas kelis mėnesius ir net dažniau rengti savo naktines „fejerverkų šventes“...
Pirmuosius kelerius nepriklausomybės metus sprogimai griaudėjo verslininkams nepasidalinus privatizuojamais objektais. Vėliau, maždaug po 1995-ųjų, banditai ėmė vis nuožmiau kovoti vieni su kitais dėl įtakos zonų arba bombomis bauginti duoklių nenorinčius mokėti verslininkus.
1996 metais keletą kartų iš eilės Šiauliuose buvo niokojama buitinės technikos parduotuvė „Jan & Co“, vėliau pervadinta „Technocentru“. Iš pradžių naktimis tik dužo vitrinos, vėliau į patalpas buvo įmestas butelis benzino, galiausiai – granata. Ši skeveldromis sugadino daugybę prekių.
Banditų patyčios
1997-aisiais surengti net 5 išpuoliai prieš Šiaulių policijos pastatus.
Balandžio 3-iosios vakare galinga bomba driokstelėjo prie vyriausiojo policijos komisariato rytinės sienos. Kriminalinės policijos komisaro A. Tručinsko kabineto langai kaip tik į tą pusę, tad jis pats ir vienas pavaldinys, tąkart užsisėdėję darbe, po sprogimo net neišsilaikė ant kojų.
Dažniau aplink savo statinius ėmę patruliuoti policininkai liepos 14-ąją vyriausiojo komisariato vakarinėje sienoje rado antrą jiems paruoštą ir nežinia kodėl nesprogusią bombą. Šis sprogimas būtų tikrai smarkiai apgriovęs Šiaulių policijos salę ir šaudyklą, nes banditai buvo sudėję net 5 kilogramus trotilo.
Spalio 17-ąją nugriaudėjo antras sprogimas prie Šiaulių vyriausiojo komisariato pietinės sienos. Nusikaltėliai sprogmenį buvo paslėpę lietvamzdyje, todėl jį pastebėti nebuvo įmanoma. Smūgio banga sienoje išmušė geroką skylę ir dar kartą pažemino negalinčios sugauti sprogdintojų policijos autoritetą.
Atgarsiai ir Kaune
Tų pačių 1997-ųjų lapkričio 7-ąją – įsidėmėkime šią datą – prie Šiaulių vyriausiojo komisariato garažų driokstelėjo trečiasis sprogimas. Šįkart sprogmuo buvo paguldytas ant garažų stogo ir kaip reikiant jį suniokojo.
Matydami, kad policininkai negali nieko jiems padaryti, banditai ėmė siausti ir kituose didmiesčiuose. Lapkričio 14-ąją lygiai to paties braižo sprogimas nugriaudėjo Kaune, Taikos prospekte, prie Dainavos komisariato pastato rytinės sienos. Šaltą rudens naktį be langų liko šalia stovinčio daugiabučio gyventojai.
Galiausiai gruodžio 5-ąją nusikaltėliai Šiaulių policininkus „pasveikino“ su artėjančiomis Naujųjų metų šventėmis. Šįkart sprogmuo buvo padėtas prie miesto 2-ojo komisariato sienos. Tikriausiai šaipantis iš policijos bejėgiškumo, bomba driokstelėjo po pačiais budėtojų skyriaus langais.
Ėmė lietis kraujas
Kitais, 1998-aisiais, metais atakos prieš policiją liovėsi, bet prasidėjo prieš įmones ir įstaigas. Kraupiausia, kad nauji išpuoliai praliejo žmonių kraują.
Sausio 29-osios vakare Šiaulių centre, kavinėje „Gausos ragas“, nugriaudėjo galingos bombos sprogimas. Išlėkė durys ir langai, nukrito lubos ir laiptai, o blogiausia, kad šįkart jau nukentėjo žmonės: visam gyvenimui invalide liko kavinėje buvusi moteris, lengviau sužeisti trys lošimų automatais žaidę paaugliai. Tačiau policija ir vėl nerado kaltininkų, todėl jie ėmė planuoti naujus teroro aktus.
Vasarį–kovą Šiaulius sudrebino dar keli sprogimai – restorane, degalinės „Lukoil“ tualete, o vasario 3-iąją trotilo bomba sukėlė paniką ir išvartė spintas baldų parduotuvėje.
Galop 1998-ųjų balandžio 15-ąją bomba driokstelėjo Šiaulių mokesčių inspekcijoje... Tokio rezonanso, koks kilo po šio teroro akto, atrodo, nesitikėjo nė patys sprogdintojai. Šie turbūt nuščiuvę nutilo, laukdami, ko imsis itin įsiutinti teisėsaugininkai.
O jie, kone ištisus metus nenuilsdami rinkę ir analizavę informaciją, visiškai netikėtoje vietoje netyčia užčiuopė siūlo galą. Šis ir atvedė iki sprogimo Šiaulių mokesčių inspekcijoje užsakovo Artūro Kibildžio.
Kitą šeštadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite:
Apie tai, kaip eiliniai kaimo plėšikai policijai padėjo sugaudyti Artūro Kibildžio gaują.
Sigitas STASAITIS
