Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį atmetė policijos prašymą, nors pats S.Rachinšteinas ir buvo sutikęs su dalimi išlaidų. Kaip priimtiną jam sumą nurodė 3,1 tūkst. eurų.
Tačiau teismas iš nuteistojo nepriteisė nė vieno euro, teigdamas, kad tenkinti policijos prašymą nėra pagrindo.
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad teismo sprendimas bus skundžiamas. Tai galima padaryti per 7 dienas.
Teisėjo Arūno Budrio nutartyje rašoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos dėl asmens ekstradicijos gali būti pripažįstamos baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nusikaltimą padariusio asmens, kai šias išlaidas sąlygojo pats įtariamasis ar kaltinamasis. Tačiau Baudžiamojo proceso kodekse nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas priimdamas nuosprendį. Pagal įstatymų nuostatas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl proceso išlaidų atlyginimo, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi proceso išlaidų klausimo išsprendimo motyvai.
Apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas 2014 metų gruodžio 30 dieną. Teismas šiame nuosprendyje jokių procesinių išlaidų, taip pat susijusių ir su ekstradicija, klausimų nesprendė ir nenagrinėjo, kadangi jokių proceso išlaidų byloje nebuvo, jokių prašymų teismui dėl proceso išlaidų pareikšta nebuvo. Dėl nuteistojo ekstradicijos išlaidos atsirado jau po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir jau įsiteisėjus nuosprendžiui, tai yra jau nuosprendžio vykdymo procese.
Teismo vertinimu, šios išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo S.Rachinšteino.
Policijos departamentas teigia, kad 9,4 tūkst. eurų išlaidos atsirado dėl vizų, kelionės, dienpinigių, apgyvendinimo išlaidų policijos pareigūnams, nuteistojo kelionės išlaidos.
Policija prašyme pabrėžė, kad išlaidos neabejotinai susidarės dėl nuteistojo sąmoningų veiksmų – S.Rachinšteinas iš Lietuvos išvyko tuo metu, kai įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė.
S.Rachinšteino advokatas teismui nurodė, kad jo klientas iš Lietuvos išvyko gavęs Generalinės prokuratūros prokuroro Dainiaus Baraniūno 2014 metų gruodžio 8 dieną išduotą leidimą. Juo leista išvykti nuo 2014 metų gruodžio 19 iki 2015 metų sausio 11 dienos. Laiku sugrįžti į Lietuvą sutrukdė liga ir jos gydymas, apie ką Lietuvos teisėsaugos institucijos buvo informuotos.
Nuteistasis sako vykdęs Vietnamo teisėsaugos institucijų nurodymus niekur neišvykti, 2015 metų rugsėjo mėnesį iš jo buvo paimtas pasas, o kitų metų sausio 21 dieną jis buvo sulaikytas Vietnamo policijos pareigūnų. Sulaikymas truko iki birželio 18 dienos.
Nuo teisėsaugos Vietname slapstęsis verslininkas S.Rachinšteinas rugpjūtį lėktuvu pargabentas į Lietuvą. Vietname Lietuvos pilietis praleido septynis mėnesius.
Kalėti nuteistas vilnietis neskundė Vietnamo liaudies teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta jį išduoti Lietuvai.
Šiuo metu S.Rachinšteinas atlieka bausmę už sukčiavimą stambiu mastu skirtą pustrečių metų įkalinimo bausmę.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) skelbė, kad Lietuvos ieškomas verslininkas sulaikytas sausio 21 dieną Vietname, Hošimino mieste. Tai pirmas ekstradicijos iš Vietnamo į Lietuvą atvejis.
Verslininkas slapstėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Singapūre, Tailande, galiausiai sulaikytas Vietname.
S.Rachinšteinas nuteistas dėl to, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį 2000-2004 metais galėjo legalizuoti ir pasisavinti beveik 3 mln. eurų bei daugiau nei 400 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.
Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija kovą patvirtino Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuris paskelbtas 2014 metų gruodį. Tuomet skelbiant nuosprendį S.Rachinšteinas nedalyvavo, manoma, kad jau tuo metu jis buvo išvykęs iš Lietuvos.
S.Rachinšteinui Europos arešto orderį Vilniaus apygardos teismas išdavė pernai vasario 6 dieną, kai paaiškėjo, kad jis yra išvykęs iš šalies. Verslininkui buvo išduoti du Europos arešto orderiai – dėl bausmės vykdymo ir baudžiamojo persekiojimo vykdymo.
FNTT atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį su šiuo verslininku. Jame S. Rachinšteinas įvardijamas organizuotos grupės vadovu ir kartu su bendrininkais įtariamas dėl sukčiavimo gaunant milijonines Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas, dokumentų klastojimo, neteisėtos įmonių veiklos.
