Šią žinią LRT patvirtino V. Šerėno kolega Haroldas Mackevičius. Jo teigimu, 18 val. V. Šerėnas mirė sustojus širdžiai.
Kaip skelbia LRT.LT, V. Šerėnas šią dieną leido sodyboje, o atvykus medikams jo atgaivinti nepavyko.
Apie nelaimę V. Šerėno draugas ir bendražygis H. Mackevičius pasidalino ir savo socialinėje paskyroje:
„Nebėra Vyto. Užuojauta artimiesiems“, – rašė jis.
Vos tik žinia apskriejo šalį, socialiniuose tinkluose pasipylė užuojautos žinutės ir įrašai.
Atlikėja ir visuomenininkė Dovilė Filmanavičiūtė rašė: „Kokia netikėta ir liūdna žinia... Didelė užuojauta visiems.“
Aktorius Marius Jampolskis taip pat neliko abejingas skaudžiai žiniai: „Tiesiog nesuvokiama... Užuojauta artimiesiems, užuojauta, Hari.“
„Užuojauta artimiesiems ir tau, Hari. Širdis plyšta“, – skelbė Kristina Savickytė.
Žilvinas Žvagulis taip pat išreiškė užuojautą: „Nuoširdi užuojauta, neįmanoma patikėti.“ Dainininkė Inga Jankauskaitė jam antrino: „Labai užjaučiu. Man šokas.“
Kolegos mirtis buvo netikėta ir vieną iš „peliukų“ laidoje „Dviračio žinios“ įkūnijančiam aktoriui bei televizijos laidų vedėjui Algiui Ramanauskui.
„Baisu. Tai buvo labai netikėta. Jis buvo labai šiltas, labai charizmatiškas žmogus su triuškinančiai geru humoro jausmu“, – BNS sakė humoristas.
„Darbas su juo buvo labai lengvas ir malonus“, – pridūrė jis.
Kolegos mirtis sukrėtė ir aktorių Dainių Kazlauską, kuriam irgi teko dirbti su V. Šerėnu.
„Pirmadienį turėjome filmuotis „Dviračio žinių“ reportaže. Labai netikėta, keista. Bent jau iš išvaizdos labai drūtas ir stiprus vyras, nelabai suvokiu, kas čia įvyko“, – BNS teigė aktorius.
„Dviračio žinių“ komandos narys, „peliukas“ Rimas Šapauskas savo facebook paskyroje rašė:
„Pradžioje pagalvojau, kažkas piktai pajuokavo. Amžiną atilsį. Nuo staigios ir netikėtos mirties, saugok mus Viešpatie“.
Vytautas Šerėnas gimė 1959 m. spalio 10 d. Ignalinos rajone. Lietuvoje žinomas kaip televizijos laidos „Dviračio šou“ vedėjas, ekonomikos mokslų daktaras.
1979 m. dirbo Ignalinos tarpmiestinėje telefonų stotyje. Vėliau tarnavo sovietinės armijos statybos daliniuose suvirintoju Maskvos srityje. 1982 m. įstojo į Vilniaus universitetą ir studijavo Parengiamajame skyriuje, vėliau – Pramonės ekonomikos fakultete, kuriame įgijo darbo ekonomikos specialybę. Būdamas studentas du kartus vadovavo studentų statybų būriams (Jakutijoje 1986 m. ir Vokietijoje 1989 m.