Tarp Kosovo ir Serbijos 1998-1999 metais vyko karas.
Kosovas, kurio dauguma gyventojų yra albanai, 2008-aisiais vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, kurią Belgradas griežtai atsisakė pripažinti ir tebelaiko Kosovą savo pietine provincija.
Kosovo nepriklausomybę pripažino daugiau nei 100 šalių, tarp jų Jungtinės Valstijos ir dauguma Europos Sąjungos narių.
„Jei bus pasitelkta jėga“ siekiant atimti iš Serbijos jos kultūrinį ir istorinį paveldą, „padarysime viską, kad jį apgintume taikiomis priemonėmis ar jėga“, sakė patriarchas Ireniejus per valstybinę televiziją.
„Tikiuosi, nebūsime priversti pasitelkti tokias priemones“, - sakė jis, turėdamas galvoje jėgos panaudojimą.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Paryžiuje įsikūrusios UNESCO vykdomoji valdyba nubalsavo už tai, kad būtų rekomenduota priimti Kosovą į šią organizaciją.
Galutinis sprendimas šiuo klausimu bus priimtas UNESCO 195 narių asamblėjoje šį mėnesį.
Serbijos patriarchas sakė, kad neįvardytos pasaulio galios „nori atimti iš mūsų šias šventoves ir paskelbti jas priklausančiomis Kosovui“.
„Šios vietos priklauso mums; jos yra dalis mūsų (serbų) istorijos, kultūros ir lopšys viso to, kas yra didinga ir nesensta mūsų kultūroje“, - sakė Ireniejus.
Kosovo žmonės „per visą savo istoriją tik naikino“ serbų šventoves, sakė patriarchas, turėdamas galvoje ir 2004-aisias vykusias etninių bendruomenių riaušes, per kurias buvo padengti ar nuniokoti dešimtys serbų vienuolynų bei maldos namų.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įtraukti du ortodoksų vienuolynai Kosove.
Belgradas laiko Kosovą viduramžių Serbijos valstybės lopšiu ir iki šiol turėjo prerogatyvą siūlyti įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą Kosove esančius paveldo objektus.
Kosovui tapus UNESCO nariu, šią teisę įgis Priština, kuri bus atsakinga už visą paveldą, įskaitant ortodoksų paveldo objektus.
