Lietuvoje vyksiantis čempionatas Serbijos rinktinei kaip savarankiškai valstybei bus antrasis istorijoje – 1989-aisiais komanda dalyvavo kaip Jugoslavijos dalis, kuri taip pat buvo patekusi ir į 1992-ųjų čempionatą, tačiau jame nestartavo dėl šalyje vyksiančio karo.
Tuo tarpu kaip atskira valstybė Serbija pirmą kartą pasaulio čempionate dalyvavo 2012-aisiais ir debiutinis turnyras nesusiklostė prastai – serbams net pavyko laimėti savo grupę.
Pirmajame varžybų etape Serbijos komanda 3:1 nugalėjo Egiptą, 7:2 sutriuškino Kuveitą ir lygiosiomis 2:2 išsiskyrė su Čekijos salės futbolininkais.
Visgi kitame etape serbams teko itin pajėgus varžovas – savo grupėje antrą vietą užėmusi Argentinos salės futbolo rinktinė.
Varžybas aštuntfinalyje baigsusios Serbijos rinktinės gretose rezultatyviausias buvo Mladenas Kocičius, kuris pasižymėjo keturiais įvarčiais.
Į 2016-ųjų pasaulio čempionatą serbai neprasimušė, tačiau tais pačiais metais jų šalyje vyko Europos salės futbolo čempionatas, kuriame jie užėmė kol kas geriausią savo vietą istorijoje.
Tada šeimininkų teisėmis turnyre startavę serbai savo grupėje nugalėjo tiek Portugalijos, tiek ir Slovėnijos rinktines ir kaip grupės laimėtojai pateko į ketvirtfinalį.
Jame buvo sutikta Ukrainos rinktinė, kurią pavyko įveikti 2:1, o, žengus į pusfinalį, jų laukė Rusijos rinktinė.
Šios barjeras serbams jau buvo per aukštas – atkakliose ir apylygėse rungtynėse, kurios pareikalavo ir pratęsimo, rusai įrodė savo pranašumą 3:2 ir taip užbaigė šeimininkų žygį link nugalėtojų sosto.
Nepavyko serbams savo sirgalių nudžiuginti ir mažajame finale – ten jie neturėjo daug šansų ir 2:5 nusileido Kazachstanui bei finalinėje įskaitoje liko ketvirti. Tiesa, tai vis tiek yra geriausias istorijoje komandos pasirodymas, mat prieš du sykius buvo pasiektas ketvirtfinalio etapas.
Šiame turnyre, kaip ir buvusiame pasaulio čempionate, vėl blizgėjo tas pats jau minėtas Mladenas Kocičius, kuris turnyre įmušė 5 įvarčius ir bendroje įskaitoje pasidalino 6-7 vietas kartu su Rusijai atstovavusiu Romulo.
Šiuo metu komandai vadovauja patyręs strategas Goranas Ivančičius, kuris rinktinės vairą 2016-aisiais perėmė iš Aca Kovačevičiaus.
Tiesa, įdomu tai, jog kol kas kabo didelis klaustukas virš to, ar Lietuvoje išvysime ką tik minėtą vieną Serbijos rinktinės lyderių M. Kocičių, kuris stojo į atvirą konfliktą su treneriu, kuris eskalavosi dar 2019-aisiais.
Tada serbai turėjo žaisti kontrolines rungtynes su Brazilijos ir Azerbaidžano rinktinėmis, tačiau kandidatų sąraše nebuvo M. Kocičiaus pavardės.
Apie tokį sprendimą treneris G. Ivančičius nenorėjo daugžodžiauti, tačiau mintimis apie tai pasidalino.
„Turėjome problemų. Nenorėjau iš to daryti istorijos, tačiau paprasčiausiai yra principai ir kai kurie dalykai, kurie turėtų likti užnugaryje.
Nesame grupė žaidėjų, mes vilkime nacionalinės rinktinės marškinėlius ir manau, kad kai kurie dalykai turėtų pasikeisti. Tai nebuvo lengvas sprendimas. Šiuo metu situacija tokia, o kaip bus toliau – matysime“, – 2019-aisiais kalbėjo treneris.
Į tokius trenerio pareiškimus sureagavo ir žaidėjas, atvirai ir griežtai pasisakęs Serbijos žiniasklaidoje.
„Nenorėjau kalbėti apie savo nebuvimą nacionalinėje rinktinėje, tačiau pamačiau trenerio pasakojimą apie tai, kokia svarbi yra komanda, o ne atskiri žaidėjai. Noriu pasakyti, kad visoje istorijoje jis yra vienas žaidėjas, o mes esame komanda. Kai sekėsi gerai – visada geri būdavo trenerio sprendimai, o kai turėjome prastesnę atkarpą – visa kaltė būdavo metama ant žaidėjų, kurie „negerbė sistemos“ arba „nenorėjo žaisti“. Jis niekada nepriimdavo atsakomybės už rezultatus, jis neturi komandos, apie kurią kalbą, neturi komunikacijos su žaidėjais ir, kas svarbiausia, praradome gerą atmosferą rūbinėje, kuri keletą metų buvo mūsų vizitinė kortelė.
Tiesa, kad su juo turėjome problemų, tačiau tai nebuvau tik aš, bet ir kiti patyrę žaidėjai. Taip pat yra ir Marko Peričiaus – turbūt geriausio istorijoje Serbijos futsal žaidėjo – kuris buvo pakviestas į šias rungtynes, tačiau atsisakė atvykti dėl trenerio. Niekas per daug neklausė, kodėl jis nežaidžia. Gerbiu tokį sprendimą, jei tai yra nacionalinės rinktinės vardan, bet aš galiu pasakyti, kad nuo 2007-ųjų, kai buvau pakviestas į rinktinę pirmą kartą, visada mielai atvykdavau ir atiduodavau visas jėgas, nes man, kaip ir kiekvienam sportininkui, didžiausia garbė yra atstovauti savo šaliai.
Jei dar kada būsiu reikalingas rinktinei, mielai sutiksiu, tačiau ne tada, kol komandai vadovaus G. Ivančičius. Nematau savo ateities su šiuo žmogumi. Nepaisant visko, išliksiu didžiausiu rinktinės sirgaliumi, nes pats beveik pusę savo gyvenimo buvau rinktinės dalis ir patyriau daugybę įspūdžių su šiais vyrukais. Tačiau laikas parodys, kas yra kas ir kas šioje situacijoje yra teisus“, – sakė M. Kocičius.
Iki pat dabar lieka neaišku, ar M. Kocičius užkas karo kirvį su dabartiniu rinktinės treneriu, tačiau galima neabejoti, kad serbai sieks bent jau pakartoti geriausią savo pasiekimą ir įveikti grupės etapą, tačiau jų mintyse neabejotinai bus ir siekis dėti žingsnį į priekį.
Serbai F grupėje varžysis su Argentinos, JAV bei Irano komandomis, o čempionatas startuoja jau rugsėjo 21 dieną bei finišuos spalio 3-ąją. Finalinio etapo mačai vyks Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
