Nors dabar, prabėgus 33 metams po diktatoriaus mirties, Serbijos valdžia ir nusprendė atverti jo seifus, visuomenė gali taip ir nesužinoti, kas slypi šiuose seifuose.
Atidaryti seifus ketinama laikantis didžiausio slaptumo. Nebus leidžiama dalyvauti ir žiniasklaidos atstovams, praneša newsru.com, remdamasi Belgrade (Serbijos sostinė) leidžiamu laikraščiu „Vakarinės naujienos” bei kitais informacijos šaltiniais. Neįprastoje procedūroje bus leidžiama dalyvauti tik specialios vyriausybinės komisijos nariams.
„Kadangi nežinoma, kas gali būti seifuose – tai gali būti asmeniniai daiktai arba valstybės nuosavybė – komisijai keliama užduotis nustatyti jų turinį”, – cituoja žiniasklaida komisijos pirmininku paskirtą Serbijos prezidento patarėją Oliverį Antičių.
Jei bus aptikti asmeniniai maršalo J. Broz Tito daiktai, iš nacionalinio banko, kuriame dabar saugomos dėžės, jos bus perduotos teismui, kuris ir nuspręs, ką daryti su seifų turiniu. Jei paaiškėtų, kad teismas, kol vyks procesas, negali tinkamai apsaugoti seifų turinio, jis ir toliau liks banke.
Ekspertai tikisi išsiaiškinti, kodėl dėžės taip ilgai nebuvo atidarytos. „Iš daiktų, kuriuos rasime, bus galima spręsti, ar valdžios institucijos neskubėjo jų atverti sąmoningai ir juose slypi valstybinė paslaptis, ar apie juos paprasčiausiai pamiršo”,– aiškina O. Antičius.
Tiksli data, kada ketinama atverti diktatoriaus seifus, neskelbiama, tačiau šaltinių teigimu, tai turėtų būti padaryta iki kovo pabaigos.
Buvusios Jugoslavijos socialistinės respublikos lyderis J. Broz Tito, sulaukęs 87 metų, mirė 1980 metų gegužės 4 dieną Liubline (Slovėnijos sostinė). Rezidencijoje Belgrade buvusius vado daiktus iš karto po jo mirties užanstspaudavo vyriausybinė tuometinės Jugoslavijos komisija.
