Ką reiškia auginti septynias dukras? Ar gyvenant daugiavaikėje šeimoje įmanoma turėti savo grafiką ir kaip reaguoja aplinkiniai, išgirdę dukrų skaičių? Apie visą tai ir dar daugiau kalbame su Ingrida Verbyliene.
Ingrida, tikriausiai ne vienam skaitytojui smalsu, kas gi yra toji super mama, auginanti net septynias dukras?
Esu 39 – erių žemės ūkio mokslų daktarė, ūkininkė ir mama. Kartu su šeima gyvename Vilniaus rajone.
Ūkis yra mano ir mamos mažas verslas. Jame yra auginamas maistas šeimai, o perteklius yra parduodamas jau susidariusiam ūkio gerbėjų ratui. Esu įregistravusi ir medelyną, kuriame auginami retesni dekoratyviniai augalai.
Kartais užsiimu konsultavimu augalų auginimo ir priežiūros klausimais. Dalyvauju Riešės bendruomenės veikloje, savanoriauju projekte „Vaikų svajonės“.
Jūsų šeima – tikrai išskirtinė, galinti pasididžiuoti net septyniomis dukromis. Gal galite pristatyti savo šeimą?
Mano vyrui Mindaugui – 40 metų. Jis yra informacinių technologijų specialistas, Riešėje veda informacinių technologijų būrelį vaikams.
Vyriausiąjai Kotrynai yra 18 metų. Ji mokosi dvyliktoje klasėje, groja būgnais roko grupėje „Crucial Features“. Barborai – 13, Gertrūdai – 11, Eleonorai – 8, Teodorai ir Dorotėjai – 5. O štai mažąjai Henrietai – vieneri metai.
Šeimoje turite vieną vienintelį vyrą! Kada susipažinote su savo vyru ir kaip jis jaučiasi tarp tiek daugybės moterų?
Su Mindaugu susipažinome diskotekoje, kai mums buvo devyniolika metų. Tarp moterų jis yra įpratęs gyventi, nes augo su trimis seserimis. Vyrui tenka didelė atsakomybė, nes jis yra pagrindinis šeimos maitintojas.
Tikriausiai sulaukiate įvairių reakcijų, pasakiusi, kad turite net septynias dukras. Kaip į tai reaguoja aplinkiniai?
Prieš pasakant, kad turime septynias dukras aš žmogų stebiu. Dažniausiai veide atsispindi nuostaba ir netikėjimas tuo ką išgirdo. Jei pokalbis ties tuo pasakymu baigiasi, jie turbūt taip ir nesupranta ar išgirdo tiesą, o kiti net kelis kartus pasitikslina ir pradeda tikslinti gautą informaciją.
Klausimai dažniausiai būna panašūs: kiek dukrų turime, ar tikrai visos dukros, ar jos visos mūsų, ar vyras, žmona yra vis dar tie patys?
Kai gauna visą informaciją dažniausiai sako, kad šiais laikais taip nebūna ir pradeda pasakoti savo istoriją, kad jie patys iš didelės šeimos arba pažįsta tokią panašią šeimą.
O kaip jūsų merginos sutaria visos tarpusavyje? Ar nebūna nuolatinių barnių ir nesutarimų?
Mes turime labai skirtingų amžiaus tarpsnių merginų, todėl didesnės merginos tarpusavyje sutaria gerai, konsultuojasi namų darbų klausimais. Mažosios merginos dažniau pešasi tarpusavyje, nepasidalina žaislais ar kitais daiktais. Kol kas tik pati mažiausia su visomis sutaria puikiai.
Geriausi momentai yra tada, kai niekas neserga, niekas nesipyksta, neturi problemų su mokslais, sėdi vakare ir dėlioja dėliones ar draugiškai žiūri vieną filmą.
Suvaldyti visą būrį merginų – tikrai nemenki juokai. Ar Jūsų šeima turi nustatytą dienotvarkę ir režimą?
Dienotvarkės neturime, o jeigu ją turėtume neįmanoma būtų jos laikytis. Nežinau, gal kitos mamos tą sugeba, o aš ne. Kadangi turime kūdikį, dažniausiai kitų dienotvarkė susidėlioja pagal kūdikio režimą.
Trys mažosios merginos būna namuose, kitos po pamokų eina į užsiėmimus ar būrelius, o tos kur niekur neina, po pamokų ruošia namų darbus arba užsiima ta veikla, kuri joms pačioms patinka.
Internete turite savo šeimos tinklaraštį. Kaip kilo idėja dalintis savo šeimos gyvenimu su visais?
Aš jau penkerius metus rašau savo ūkio dienoraštį ir atrodė, kad dar vienam dienoraščiui tikrai nerasčiau laiko. Tačiau kai labai nori – visada atrandi laiko.
Idėja ore sklandė jau seniai, tačiau vis neapsisprendžiau – rašyti ar ne. Iš pradžių galvojau rašyti anonimiškai, gal daugiau daugiavaikės šeimos problemų iškelti į paviršių, tačiau galiausiai gavosi lengvo turinio dienoraštis, su sezoninėmis aktualijomis. Dienoraščio tikslas – žinoti, kad tu ne vienas su savo mažomis problemomis, didelių problemų vis dar nesiryžtu liesti.
Dienoraštį daugiausiai skaito mamos ir iš susidomėjimo suprantu, kad joms įdomu.
Ką mėgstate veikti laisvalaikiu Jūs pati? Ar randate laiko savo pomėgiams ir poilsiui?
Vasaros ir žiemos laisvalaikiai labai skiriasi. Pavasarį, vasarą, rudenį visas laisvalaikis, o tuo pačiu ir darbas vyksta ūkyje, medelyne, gėlynuose, daržuose. Kadangi tai yra darbas, hobis ir laisvalaikis – niekaip negaliu jų atskirti.
Žiemą stengiuosi rasti laiko mezgimui, bendravimui su ūkio ir medelyno gerbėjais, produkcijos pirkėjais, naujos informacijos paieškoms ar naujų gėlynų planavimui su pieštuku popieriuje. Tačiau planuoju per žiemą išmokti kraštovaizdžio projektavimo kompiuterine programa. Gal atsirastų norintis pakonsultuoti... (juokiasi)
Turint tiek daug vaikų, tikriausiai retai su vyru namuose liekate vieni. Ką veikiate tokiomis akimirkomis?
Namuose su vyru retai liekame vieni, tačiau mėgstame vieną ar du kartus per metus savaitgaliui išvažiuoti pailsėti į Druskininkus, Birštoną ar kitur. Tuo metu kelios merginos važiuoja pas vyro tėvus, kitos lieka namie su mano mama. Labiausiai padeda mano mama ir aš jai labai dėkinga už tai. Ji šiuo metu gyvena pas mus ir dalį buities darbų perima ant savo pečių. Vyro tėvai taip pat padeda, ypač per vaikų atostogas. Jie su malonumu pasikviečia paviešėti merginas pas save.
