Kodėl geriantys asmenys spaudžia negeriančius vartoti alkoholį? Tai būdinga visoms narkotinėms priklausomybėms. Jei ir visi kiti taip elgiasi, tuomet ši veikla atrodo ne tokia absurdiška. Todėl geriantys asmenys linkę burtis į grupes. Toks elgesys dažnai paaiškinamas ,,draugiškumu“.
Tiesa ta, kad nesvarbu, kaip stipriai jie stengtųsi įtikinti save ir kitus žmones, kad nepraranda savikontrolės, visi alkoholio vartotojai jaučia, kad juos valdo kažkas velniška. Geriantys asmenys jaučiasi saugiau, būdami tarp tokių pačių kaip ir jie, be to, alkoholio nevartojantys asmenys jiems nuolat primena apie jų kvailumą.
Alkoholio vartojimas gali tapti antivisuomeniniu laisvalaikio leidimo būdu, nes sukuria barjerus tarp vartojančių alkoholį ir blaivių asmenų. Jei geri alkoholį ,, tik dėl kompanijos” – suprask, kad tai ne priežastis, o pasiteisinimas.
Vynas- sveika, nes turi daug vitaminų
Labai paplitusi nuomonė, kad vyno stiklinėje yra visos paros vitaminų norma. Dauguma žmonių kartoja šį melą, perskaitę tai vyno gamintojų literatūroje ir periodinėje spaudoje, kuri propaguoja vyno gėrimą.
Iš tiesų kelis kartus apdorojant vynuoges maistinių medžiagų ir vitaminų jose beveik nelieka, tačiau cukrus, kurio apstu vynuogėse, virsta etilo spiritu.
Alkoholis negali būti laikomas nei vitaminų, nei mikroelementų šaltiniu, nes, skatindamas šlapimo išsiskyrimą, jis pirmiausia sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą organizme.
Nepamirškime, kad daug daugiau antioksidantų, gerinančių širdies darbą, raudonųjų vynuogių sultyse, kuriose nėra alkoholio ir kurios nepažeidžia centrinės nervų sistemos.
Alkoholį gamina pats organizmas, o apsinuodyti galima tik surogatu
Kartais galime išgirsti, esą alkoholis nuolat susidaro žmogaus organizme, todėl jis yra būtinas normaliam žmogaus egzistavimui. Taip, etilo spiritas nuolat susidaro mūsų organizme, tačiau tik kaip tarpinis sudėtingesnių organinių medžiagų skaidymo produktas.
Taip pat greitai jis yra išskaidomas į paprastesnius cheminius junginius, ir jo mikroskopinis kiekis, kuris susidaro tokių reakcijų metu, negali padaryti organizmui tos žalos, kurią padaro sąmoningas alkoholinių mišinių vartojimas, tegul ir pačiomis „saikingiausiomis“ dozėmis.
Taip pat plačiai paplitusi nuomonė, esą pateikiami kaip „gėrimai“ etilinio spirito mišiniai būna „kokybiški“ (brangūs, rūšiniai vynai) ir „nekokybiški“ (pigi ar naminė degtinė). Iš tikrųjų cheminis elementas C2H5OH yra nepakeičiamas visuose alkoholiniuose mišiniuose, nepriklausomai nuo esančių juose saldžių ar karčių, „brangių“ ar „pigių“ priedų.
Blogai išvalytų alkoholinių mišinių nuodingumas iš tikrųjų yra stipresnis, bet pagrindinis nuodijantis efektas visgi tenka etilo spiritui. Tiek ūmus, tiek chroniškas apsinuodijimas surogatais įvyksta dėl paties etilo spirito.
Alkoholio reklama nėra žalinga
Teigiama, kad alkoholio reklama skirta tik tam, kad padėtų vartotojui išsirinkti konkretų prekės ženklą, atrasti geriausią gaminį. Tuo tarpu Europos Alkoholio ir sveikatos forumo ekspertai teigia, kad „alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau“.
Dėl patrauklių reklamų ir formuojamo teigiamo alkoholio įvaizdžio jaunimas pradeda gerti vis anksčiau. Šiuolaikinė reklama turi labai paveikios psichologinės intervencijos požymius ir mokslo tyrimai įrodo tamprų alkoholio reklamos ryšį su vartojimo skatinimu bei vaikų ir jaunimo ankstyvesniu ir didesniu įtraukimu į alkoholio vartojimą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugelyje išsivysčiusių šalių alkoholio gaminiai yra labiausiai reklamuojami produktai: net 6 alkoholio pramonės kompanijos yra tarp 100 daugiausiai lėšų reklamai skiriančių kompanijų pasaulyje.
Alkoholio reklama, sukurdama alkoholio vartojimo kaip teigiamo socialinio elgesio modelio įvaizdį, formuoja labai stiprią palankią jo vartojimui aplinką.
Reikia išmokyti žmones alkoholį naudoti saikingai, kultūringai ir alkoholikų neliks ,,Saikingo“ vartojimo gynėjų pozicija yra klaidinga, nes saikas vartojant alkoholį neegzistuoja. Bet kokios alkoholio dozės ardo smegenis ir naikina pačias tobuliausias jos funkcijas. Vartojant alkoholį taip pat žalojami ir reprodukciniai organai.
Tai reiškia, kad žūsta ne tik žmogaus, kaip protaujančios būtybės dabartis, bet ir ateitis. Seniai ir bekompromisiškai įrodyta, kad nekenksmingų alkoholio dozių nėra.
Visa problema glūdi ne žmonėse, o alkoholyje, todėl kol alkoholio prieinamumas bus didžiulis, didelis išliks ir alkoholikų skaičius. Sąvoką ,,gerti saikingai” reikia keisti sąvoka – ,,gyventi blaiviai”.
Alkoholis žalą sukelia tik nedidelei grupei asmenų
Tvirtinama, kad alkoholis žalą sukelia tik nedidelei grupei asocialių asmenų, kurie nesugeba susivaldyti vartodami alkoholį. Tiesa ta, kad visa problema slypi pačiame alkoholyje, o ne žmonėse.
Didžioji dauguma piktnaudžiaujančių alkoholiu yra toli gražu ne asocialūs, bet paprasti, kasdien gatvėmis vaikštantys, turintys darbus ir šeimas žmonės. Pramonė mėgina įrodyti, kad normalūs piliečiai geria atsakingai ir tik „blogi“ – neatsakingai, sukeldami visas įmanomas problemas, sietinas su nesaikingu alkoholio vartojimu.
JAV ir Didžiojoje Britanijoje maždaug 50 proc. viso alkoholio suvartojama geriant rizikingai, t.y. daugiau nei rekomenduojama, nesaikingai arba girtaujant. Kitaip tariant, didelę dalį alkoholio pramonės pelno tiesiogiai lemia rizikingas vartojimas. Bet kuris alkoholio padauginęs žmogus priklausomai nuo aplinkybių pasižymi tokiu pačiu elgesiu. Tad suteikiant individualią pagalbą priklausomiems asmenims – problemos neišspręsim. Reikalinga įvesti prieinamumo ribojimus visiems žmonėms.
Normalių alkoholio negeriančių žmonių apskritai nėra
Alkoholio pramonė prie galimų blaivininkų priskiria tik vaikus iki 16 metų, nėščias moteris ir vairuotojus. Faktas, jog kiekvienoje visuomenėje yra blaivininkų, neatitinka jų propaguojamos idėjos, kad alkoholio vartojimas visiškai normalus ir atsakingas dalykas.
Pramonė kuria iliuziją, kad blaivininkai yra mažiau sveiki. Taigi, norintys būti sveiki ir aktyvūs visuomenės nariai, turi saikingai vartoti alkoholį. Alkoholio pramonė niekada viešai nepalaikys besaikio girtavimo, tačiau didelė jų pelno dalis gaunama būtent iš nesaikingo alkoholio vartojimo. Tuo tarpu mažmenininkai nesaikingą girtavimą skatina kainų politika ir nuolaidomis.
Suaugusiųjų populiacijoje abstinentų dalis svyruoja nuo žemiausios − 2,5 proc. Liuksemburge iki aukščiausios − 99,5 proc. Egipte. Kitose šalyse - Kinijoje - 48,6 proc., Airijoje - 22,0 proc., Meksikoje - 41,6 proc. ir Rumunijoje – 38 proc. gyventojų gyvena blaiviai. 70 proc. planetos gyventojų gyvena blaiviai.
