Moldovos separatistinis Padnestrės regionas teigia, kad nepaisant provakarietiškų jėgų pergalės Moldovos parlamento rinkimuose, regiono ateitis glūdi sąjungoje Rusija.
Padnestrė nuo Moldovos atsiskyrė 1990 metais, nes bijojo, kad šalis susivienys su Rumunija, su kuria ją sieja istoriniai ir kalbiniai ryšiai. Nors to niekados neatsitiko, Padnestrė ėmė kalbėti apie nepriklausomybę ir suartėjimą su Rusija.
Padnestrės prezidentu pasiskelbęs Igoris Smirnovas, minėdamas taip vadinamą „nepriklausomybės dieną“, pareiškė, kad Moldova kaip savo sąjungininkus pasirinko ES ir NATO. „Tai yra jų pasirinkimas. Mūsų pasirinkimas yra integracija su Rusija. Mes neisime į ES, neisime pas tuos, kurie atsakingi už dabartinę ekonominę ir finansinę krizę, o ketvirtajame dešimtmetyje buvo atsakingi ir už fašizmą“ - teigė I. Smirnovas.
Nors nei Padnestrė, nei likusi Moldovos teritorija neturi bendros sienos su Rusija, referendumai parodė, kad dauguma iš pusės milijono separatistinio regiono gyventojų norėtų susivienyti su Rusija. Tiesa, Padnestrės kaip nepriklausomos valstybės nėra pripažinusi nė viena šalis. Tačiau, regionas turi savo pašto tarnybą, pasienio apsaugą, parlamentą, vyriausybę ir kariuomenę. Rusija Padnestrėje laiko ir savo karius, kurie į regioną buvo įvesti po 1992 metais vykusio trumpo karo.
Moldovo teigia esanti pasirengusi suteikti Padnestrei autonomiją, tačiau ne nepriklausomybę. Tam atrodo pritaria ir Rusija. Tačiau I. Smirnovo tai netenkina.
