Skaičiuojant visus Rusijos ekonomikos praradimus, susijusius su kariniais vojažais, įvaizdžio praradimu, akcijų kritimu, valiutos "emigracija", rublio nuvertėjimu ir kitkuo susidaro įspūdinga suma. Manau, kad ji gali būti artima 500 mlrd dolerių. Ar ta riba nebus ryškiai peržengta priklausys nuo tolimesnių imperijos veiksmų. Galimas atvejis, kad jie galutinai atgrasys Europos šalis palaikyti prekybinius santykius su tokia agresore. Demokratinės šalys gali pasipurtyti ir atpurtyti... Nepigiai tai kainuotų, bet gali nelikti kito kelio.

Rusija kariauja okupacinį karą. Tai - vienareikšmiška. Reikia bent jau tikėtis, kad diversantų puolimas prieš kariuomenės dalinį Mariupolyje bus paskutinis bandymas išprovokuoti karinį mūšį pilna jėga prieš šiandien turintį įvykti keturšalį susitikimą Ženevoje. Galima tik įsivaizduoti, kiek moralinių savybių reikėjo turėti Ukrainos neišdavusiems kariams, kurie matė, kaip į juos šaudoma, sužeidžiami ar net žūsta draugai. MInėtas pasitarimas gali tapti netgi paskutiniu bandymu politinėmis priemonėmis sustabdyti Rusijos imperijos karinę agresiją Pietryčių Ukrainoje.

Galima net neabejoti, kad Rusijos atstovas ir toliau kalbės, kad Rusija čia nei prie ko, kad ji susirūpinusi jog Ukrainos valdžia nesugeba įvesti tvarką ir apsaugoti rusus. Rusijos demagogai nusirito iki tokio lygio, kad aiškina, jog Ukraina netgi neturi teisės gintis nuo karinių žalių ar pilkų žmogeliukų be atpažinimo ženklų antpuolių, kai šie ginkluoti puola vyriausybės pastatus, aerodromus, milicijos skyrius ar netgi kariuomenės dalinius. Rusijos URM ministras S. Lavrovas tuos karius ir jų pagalbininkus vadina taikiais demonstrantais, prieš kuriuos naudoti jėgą, atseit, nevalia. Demokratinės šalys šaiposi iš tokių aiškinimų, tačiau tos pašaipos jau seniai nepasiekia jokių konkrečių rezultatų. Rusijos imperija savo istorines tradicijas, kurios remiasi tik jėga ir smurtu, išsaugo. Ir visa tai vyksta Europoje, XXI-ame amžiuje.

Kinija laikosi ir laukia savo laiko, palyginus, santūriai. Ši didžiulė gyventojų skaičiumi šalis tikriausiai tikisi, kad Rusija, sugriovusi savo ekonomiką visokiais kariniais vojažais, save izoliuos, neturės kur dėtis ir pati puls į jos glėbį. Tada Kinija turės "jaunesnį brolį", kuriam galės nurodyti, kur skriaudžiamos jo teritorijoje geltonosios rasės teisės. Pradžioje nurodyti, o po to gal ir pamokyti galima bus. "Minkštas" scenarijus, V.Putino režimo išmislas, tačiau jis gali atsigręžti ir prieš pačią Rusiją. Tada Pekinas galės aiškinti, kad priešintis "demonstrantams" nevalia. Žinoma, kol kas toks scenarijus mažai tikėtinas, tačiau nesimato, kad Rusija bandytų Ukrainoje sustoti. Panašių agresorių likimas būna įvairus, bet savo esme panašus. Istorija tą vaizdžiai parodo.

Kalbant apie dabartį, diplomatijos bandymų atsisakyti jokiu būdu neverta. Apie galimus iki tam tikrų ribų kompromisus esu ne kartą diskutavęs. Šį kartą jie taip pat bus reikalingi. Ukrainai reikia stabilizacijos ir laiko pasiruošti ir įvykdyti prezidento rinkimus ir referendumą visos šalies mastu. Turi šalis tokią teisę ir jos jokie diversantai ar teroristai neturi teisės atimti. Net jei atsiųsti iš Šiaurėje esančios agresyvios didelės imperijos.