Nežinome kaip jam tai pavyko, bet jis sugebėjo surasti į S klasės „Mercedes Benz“ ir „Pagani Zonda“ montuotą 7.3 litro darbinio tūrio, 12 cilindrų benzininį variklį. Variklį, kuris kainuoja milžiniškus pinigus ir buvo montuojamas į labai, labai, labai retus automobilius, tačiau jam pavyko jį įsigyti už pakankamai mažą sumą. Be to, variklis, variklio valdymo kompiuteris ir pavarų dėžė buvo ištraukti iš S klasės „Mercedes Benz“ sedano, kurio prietaisų skydelyje švietė vos 75 tūkst. kilometrų rida. Laimės kūdikis, ar ne?
Sutalpinti naują variklį į senutėlį „Mercedes Benz“ buvo ne problema. Atsižvelgiant į 12 cilindrų motoro svorį, „W123“ privalėjo gauti naujus amortizatorius ir aušinimo sistemą. Labai svarbūs komponentai, kurie privalės atlaikyti 12 cilindrų agregato spaudimą.
Būdamas pakankamai išradingas, projekto autorius iš „W126“ modelio pasiskolino priekinius amortizatorius, tuo tarpu aušinimo sistema yra „W123“ ir „W126“ modelių hibridas. Vis dėlto, pirmasis bandymas išvažiuoti į gatves buvo nesėkmingas.
Variklis labai dažnai pasiekdavo aukštą darbinę temperatūrą, porą kartų variklis vos neperkaito. Vėliau variklio apetitas tepalui mažai skyrėsi nuo motorų, kurie prieš 30 metų būdavo montuojami į vilkikus. Po to išlindo dar vienas trūkumas - cilindrų kompresijia ne iš tolo nepriminė gyvybingo, vos 75 tūkst. kilometrų mačiusio variklio.
Variklis buvo išimtas ir buvo aprūpintas naujomis detalėmis. Trumpai tariant - buvo atliktas kapitalinis remontas, kuris kainavo tiek pat kaip ir vidutiniškos būklės „Mercedes Benz W123“ egzempliorius. Kadangi visus darbus ir didžiąją daugumą detalių projekto autorius pasigamino pats, variklio remonto išlaidos buvo sumažintos iki minimumo.
Sutvarkęs techninę automobilio dalį, atėjo metas pasirūpinti automobilio interjeru. „W123“ universalas gavo naujai apsiūtas sėdynes, iš medžio pagamintas interjero apdailos detales ir netgi iš S klasės „Mercedes Benz“ pasiskolintą elektra valdomą vairo kolonėlę, elektrą valdomus langus.