Senaisiais meistrais didžiuojasi muziejai. Tik keli kolekcionieriai ryžtasi išsiskirti su savo šedevrais. Todėl senųjų darbų rinkoje nedaug, garsi signatūra yra prestižinė – tai reiškia, kad tik keli paveikslai ir piešiniai parduodami aukcionuose už įspūdingas sumas. Meno mylėtojai gali rinktis mažiau garsias signatūras arba piešinius ir atspaudus, kurių rinkoje gausu.
Senųjų meistrų kainos žymiai kritusios, lyginant su 1990 m. Jos niekada nebepakilo taip aukštai, ir kainų indeksas yra maždaug dvigubai mažesnis nei prieš 17 metų. Tačiau nežiūrint to, reti muziejinės kokybės paveikslai parduodami už dideles sumas. Nuo 2000 m. rinkoje įspūdingomis kainomis konkuravo keli multimilijonieriai. 2002 liepos mėn. Peterio Paulo Rubenso kaina buvo aukščiausia: “Sotheby” Londone pristatė paveikslą “Nekaltųjų žudynės” (1608-1609), kuris tapo brangiausiu pasaulyje, kai buvo parduotas už 45 mln. svarų sterlingų arba 70 mln. eurų.
Europos ir anglo-saksų kolekcionierius vis dar traukia ne tik barokinė Rubenso estetika, bet ir Antonio Canal Canaletto venecijietiški vaizdai. Pajamos už Canaletto pardavimus yra didžiausios iš senųjų meistrų nuo 1990 m.: per 17 metų aukcionuose parduoti jo darbai atnešė 166.7 mln eurų pelno. Didesni jo paveikslai parduodami brangiau nei praėjusiame dešimtmetyje (2005 m. paveikslas “Venecija, Didysis kanalas, žiūrint į Šiaurės Rytus nuo Palazzo Balbi” už 29 mln. dolerių parduotas Londono “Sotheby”.) Jo mažesni darbai vis rečiau ir rečiau pasitaiko – nuo 2001 m. tik vienas darbas yra patekęs į aukcionus. Šie mažesni darbai parduodami už 50 000-100 000 eurų.
Rinkoje dar mažiau pasitaiko XV-ojo ir XVI-ojo menininkų. Nupirkti prestižinę Lucaso Cranacho, Andrea Mantegnos, Leonardo da Vinci ar Michelangelo signatūrą yra sunku. Čia akiratyje atsiradus geros kokybės darbui, špagas sukryžiuoja kolekcionieriai. Ir dėl mažesnių darbų (piešinių, eskizų) taip pat – šie gali būti parduoti už kosmines kainas. Tik įsivaizduokite… kolekcija, praturtinta Michelangelo ar Leonardo da Vinci darbu! Tarkim, Michelangelo aukcionuose yra vienas rečiausių vardų, rinka kartais išvysta tik jo piešinius: nuo 1990 m. buvo pasiūlyti tik 6 piešiniai rašalu ir anglimi, parduoti už 32.4 mln. eurų. Tai buvo paruošiamieji stambesnių darbų piešiniai. Nors jie nebuvo baigti, prestižinė signatūra verčia kolekcionierius mokėti už juos milijonus. Brangiausias Michelangelo piešinys siekė 7.4 mln svarų sterlingų 2000 m. liepą Londono “Christie”. Jo bendraamžis Leonardo da Vinci, kurio “Mona Lisa” yra tapusi renesansinės tapybos simboliu, sumušė rekordus po metų tuose pačiuose aukcionų namuose: jo piešinys “Arklys ir raitelis” yra 12x8 cm matmenų ir kainavo 7.4 mln. svarų sterlingų. Tik trys jo piešiniai yra pateikti aukcionams per paskutinius 10 metų.
Senuosius meistrus gali įpirkti ne tik milijonieriai. Yra daugybė ne tokių garsių vardų, kurie kainuoja žymiai kukliau. Galima rasti anglų tapytojo Thomaso Gainsborough, kurio portretai labai populiarūs (20 000-30 000 eurų), paveikslų už mažiau nei 5 000 eurų: pavyzdžiui, aliejinis paveikslas “Peizažas su medžiais ir uolėta atodanga” 2007 m. vasarį nupirktas už 3 719 eurų. Daugiau galimybių rasti piešinį ar atspaudą. Už mažiau nei 1 000 eurų galima nusipirkti Augustiną Pajou, Victorą Jeaną Nicolle, Jeaną Pillementą, Pouisą Felix Larue de, o atradimus mėgstantis meno mylėtojas gali pasirinkti ir anoniminius darbus, pavadintus “priskiriama …”.
Rinkoje nedaug didžiųjų senų meistrų paveikslų ir piešinių, tačiau joje yra apstu Rembrandto van Rijno, Albrechto Durerio ar Francisco Goya y Lucientes graviūrų. Pavyzdžiui, aukcionuose kartais parduodama daugybė Goya graviūrų. 80 lakštų serijos “Karo baisumai” birželio 1 d. parduoti Hamburge už 62 000 eurų (t.y., 775 eurai už vieną graviūrą). Labai populiarūs Diurerio raižyti darbai, parduodami už maždaug 1 000 eurų. Tačiau kai kurie Durerio lakštai yra brangesni: “Adomas ir Ieva” (1504) siekė 100 000 dolerių. Turtingiausią kolekciją iš senųjų meistrų sudaro Rembrandto graviūros, kurias jis kūrė 40 metų (1628-1665). Rembrandtas yra sukūręs daugybę 300 žinomų atspaudų versijų – dėl jų paplitimo jis tapo labai populiarus savo gyvenamu laikotarpiu. Kai kurie atspaudai yra brangesni už originalius piešinius. Pavyzdžiui, Rembrandto didžiausia peizažinė graviūra “Trys medžiai” (1643) 2006 m. birželio 9 d. parduota už išskirtinę 255 000 eurų kainą. Rembrandtas su savo graviūromis – pats dažniausias svečias aukcionuose: nuo 1990 m. per rankas perėjo daugiau nei 5 400 jo darbų.
Ne mažiau už signatūrą kolekcionieriai vertina darbo užbaigtumą ir gerą stovį. Pradedančiajam senųjų meistrų rinkoje susigaudyti sunku, nes joje yra ir retų turtingiesiems skirtų šedevrų, ir kuklesnių, nebrangių darbų.
Pagal „ArtMarket Insight“
