Jurgita Čeponytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Pernai į Europos Sąjungą atvyko beveik 300 tūkst. nelegalių migrantų iš trečiųjų šalių. Besirūpindamos jais, Bendrijos valstybės išleidžia milijonus, o pasipiktinimas ypač stiprėja po teroro išpuolių, organizuotų musulmonų, nes atvykėliai dažniausiai būna šios religijos išpažinėjai. Pavyzdžiui, dabar Italijos saugumas stebi apie 200 asmenų, kurie buvo išvykę į apmokymus slaptose islamistų stovyklose, nes manoma, kad tokie žmonės bet kada gali tapti išpuolio organizatoriais.
Kita vertus, ekstremalūs islamistai sudaro labai nedidelį visų islamo išpažinėjų procentą, po įvykių Prancūzijoje įvairios musulmonų organizacijos pareiškė visiškai atsiribojančios nuo tokių teroro išpuolių, o ekspertai pastebi ir teigiamų imigracijos į ES pusių. Tarkim, nors didžioji dalis vokiečių mano, kad imigrantai gyvena iš to, ką jiems duoda valstybė, tyrimas parodė, kad jie per metus į biudžetą sumoka net 22 mlrd. eurų daugiau, negu gauna socialinių pašalpų.
Imigrantai gauna dvigubai daugiau nei jų gelbėtojai
Šie metai prasidėjo nuo pranešimų apie Viduržemio jūroje likimo valiai paliktą laivą su 450 nelegalių migrantų. Pabėgėlius iš Sirijos į Europą plukdė nelegalių migrantų gabentojai, kurie, priartėję prie Italijos krantų, laivą su pabėgėliais paliko dreifuoti jūroje. Išgelbėti žmones, suteikti jiems laikinąjį prieglobstį privalėjo Italija. Šiam ir kitiems tokiems atvejams Italija išleidžia milijonus eurų kasmet.
Pasak LRT radijo bendradarbės Italijoje Daivos Lapėnaitės, būtent šios išlaidos italus labiausiai ir piktina. Pavyzdžiui, pernai migrantų reikmėms Italija išleido milžinišką sumą – 80 mlrd. eurų. O dar labiau italus piktina tai, kad šie laiveliais į Italiją plaukiantys imigrantai iš Italijos valdžios gauna beveik dvigubai daugiau nei per mėnesį uždirba jūroje juos gelbstintys pareigūnai.
„Kiekvienam tokia migrantui Italijos valstybė moka po 30 eurų per dieną – 900 eurų per mėnesį. Tai jau visai neblogas atlyginimas, kokį gauna kasininkė prekybos centre. Dar tiek pat už kiekvieną asmenį gauna viešbučiai ar kitos apgyvendinimo struktūros. 600 eurų kainuoja sveikatos draudimas. Taigi kiekvienas imigrantas per mėnesį Italijai kainuoja 2 400 eurų“, – vardija D. Lapėnaitė
Tačiau Italija tokia ne vienintelė. Pastaruoju metu išryškėjo didžiulė takoskyra Europos Sąjungoje. Valstybės, labiausiai susiduriančios su šia problema, ypač Kipras, Graikija, Italija, Malta ir Ispanija, nuolat prašo kitų šalių padėti šioje situacijoje, pavyzdžiui, bent laikinai priimti dalį pabėgėlių. Tačiau tai kertasi su Europos Sąjungos teise, kuri numato, kad už pabėgėlius atsako ta valstybė, į kurią pirmiausia pateko prieglobsčio prašytojai.
Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija pabrėžia, kad gauna didžiąją dalį visų prieglobsčio prašymų. Vis dėlto šios šalys siūlėsi finansiškai padėti pietinėms valstybėms pasirūpinti pabėgėliais, esančiais jų teritorijose, bet su sąlyga, kad daugiau imigrantų neatvyktų. O tam reikėtų gerokai stiprinti sienų apsaugą. Ir tai viena priežasčių, kodėl, pasak ekspertų, Bendrija greitu metu tikrai nesutars, kaip spręsti šią problemą.
Ultradešinieji atvykėlius siūlo iššaudyti
Problemą gilina ir tai, kad Europos Sąjungos valstybėse stiprėja neigiamas požiūris į atvykėlius, ypač iš musulmoniškų kraštų. Ir visiškai nesvarbu, ar jie atvyko tik dabar, ar čia jau gyvena kelios kartos. Viskas apibendrinama ir padedama į vieną stalčių – atvykėlis, musulmonas.
Taip yra dėl praėjusią savaitę įvykusių teroro išpuolių Paryžiuje bei spaudoje vis pasirodančių pranešimų, kad galimi panašūs išpuoliai ir kitose Europos valstybėse. Taip pat – dėl informacijos, kad Bendrijos piliečiai prisijungia prie kovotojų Irake bei Sirijoje.
Todėl kai kurie ultradešinieji politikai net siūlo iššaudyti visus atvykėlius. Taigi Viduržemio jūroje dreifuojantis laivelis su keliais šimtais pabėgėlių tėra vienas imigracijos į Europos Sąjungą problemos atspalvių.
„Anglija atrodys kaip Islamabadas. Populiacija visiškai pasikeis. Tikrų britų populiacija menksta bet kokiu atveju. Jaunoji musulmonų karta tampa vis radikalesnė. Ir jų daugėja. Aš asmeniškai manau, kad po 10–20 metų tai nuves prie civilinio karo“, – taip ir panašiai kalba radikalūs politikai ir kai kurie Europos šalių piliečiai. Tačiau ekspertai tokius žodžius vadina populistiniais šūkiais.
Šiuo metu Europos Sąjungoje gyvena maždaug 4,5 mln. musulmonų. Tačiau jų populiacija sparčiai auga, nes islamo išpažinėjai dažniausiai susilaukia daugiau vaikų. Be to, kiekvienais metais, vykstant neramumams Artimuosiuose Rytuose, jų čia nuolat plūsta. Vien pernai į Europos Sąjungą atvyko beveik 300 tūkst. nelegalių imigrantų, kurių didžiąją dalį sudarė musulmonai.
Jiems išlaikyti reikia pinigų, žiniasklaidoje kalbama apie ekstremistus bei augančią teroro tikimybę, todėl Europos Sąjungos piliečių požiūris į juos vis labiau prastėja. Todėl į vieną košę suplakami pabėgėliai, imigrantiškos kilmės piliečiai ir net žmonės, migruojantys Europos Sąjungos viduje.
Teroro išpuolių baiminasi ir kitos ES šalys
Kaip sako LRT radijo bendradarbis Didžiojoje Britanijoje Paulius Kaliačius, po praėjusios savaitės teroro išpuolių Paryžiuje diskusijos imigrantų klausimu suaktyvėjo: „Tiek spaudoje, tiek gatvėse jaučiama įtampa, nes žmonės vis dar prisimena 2005 m. įvykusius teroro išpuolius Londono transporto sistemoje. Taigi gyventojams spaudoje nuolatos primenama, kad teroristinių išpuolių grėsmė Londone taip pat labai rimta.“
Šią savaitę Vokietijos mieste Drezdene keli tūkstančiai žmonių susirinko į mitingą norėdami išreikšti neigiamą požiūrį į musulmonus. LRT radijo bendradarbė Vokietijoje Vida Kaluza sako, kad tai yra didžiausias antiislamiškas židinys Vokietijoje, nes istoriškai taip susiklostė, kad penktadalis vokiečių turi migracinių šaknų, todėl visuomenės požiūris į atvykėlius dažniausiai normalus.
„Pastaruoju metu labai padidėjo pabėgėlių, atvykstančių iš tokių krizės regionų, kaip Sirija, Irakas. Ir vis dažniau pranešama apie tai, kad Vokietijoje nuolat daugėja jaunų žmonių, kurie šiek tiek prijaučia Islamo valstybės kovotojams ar šiaip musulmonų ekstremistams. Tai šiek tiek sujaudino visuomenę ir iš to kilo judėjimas PEGIDA (t. y. europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją). Tačiau tai nėra labai didelis judėjimas. Tarkim, sausio pradžioje Berlyne susirinko 400 PEGIDA atstovų ir 5 tūkst. protestuotojų prieš“, – kalba V. Kaluza.
Italams taip pat kelia susirūpinimą tai, jog prie Islamo valstybės prisijungia ne atvykėliai, o tikri italai. Anot LRT radijo bendradarbės Italijoje D. Lapėnaitės, dabar Italijos spaudoje buvo rašoma, kad Italijos saugumas stebi apie 200 asmenų, kurie buvo išvykę į apmokymus slaptose islamistų stovyklose, daugiausia Afganistane, ir po jų grįžo į Italiją. Manoma, kad tokie žmonės gali bet kada tapti išpuolio organizatoriais ar padėti organizuoti išpuolį Italijoje.
„Italams didelę nuostabą kelia tai, kad tik penktadalis iš tų 200 žmonių yra Italijoje gyvenančių imigrantų musulmonų vaikai. Likusieji – 18–25 metų italai, gimę ir augę Italijoje. Daugiausia tai vaikinai iš šiaurinių industrinių šalies miestų, kurie ekstremaliomis idėjomis užsikrėtė internete“, – sako D. Lapėnaitė.
Panaši situacija, V. Kaluzos žodžiais, yra ir Vokietijoje: „Slaptosios tarnybos praneša, kad 550 Vokietijos piliečių jau kariavo arba dar kariauja Sirijoje ir Irake. Apie 180 jų jau grįžo atgal. Tie sugrįžėliai vertinami kaip tiksinčios bombos, nes nežinia, ką jie gali padaryti, todėl yra stebimi. Šių metų pradžioje netgi įvestas naujas įstatymas, kad iš jų bus galima atimti ne tik kelioninius pasus, bet ir identifikacinę kortelę. Tai daroma tam, kad jie negalėtų išvažiuoti iš Vokietijos.“
Primenamas imigrantų indėlis šalių ekonomikai
Islamistų surengti išpuoliai davė pretekstą populistinių partijų atstovams, pasisakantiems prieš imigrantus, pradėti siūlyti įvairių problemos sprendimo būdus.
Pasak LRT radijo bendradarbio Didžiojoje Britanijoje P. Kaliačiaus, visi šie politikai, nusiteikę prieš imigraciją, dabar gauna daug daugiau balsų, be to, per spaudą netgi sugebėjo žmonių galvose sumaišyti imigracijos, pabėgėlių ir teroristų klausimus.
D. Lapėnaitės teigimu, Italijoje ypač arši yra Šiaurės lyga – dešiniųjų koalicijoje esanti radikali partija, labai ekstremaliais būdais raginanti kovoti su imigrantais: „Kai buvo kalbama, kaip išvengti imigrantų iš Afrikos bangos, jie pareiškė, kad yra labai paprastas būdas – paimti šautuvus ir tiesiog juos šaudyti. Vis dėlto dauguma italų nepalaiko tokio ekstremalaus migrantų problemos sprendimo.“
Tačiau ekspertai sako, kad negali įžvelgti vien neigiamų aspektų imigracijos į Europos Sąjungą.
Anot LRT radijo bendradarbės V. Kaluzos, į Vokietiją pernai atvyko apie 200 tūkst. tokių pabėgėlių, o juos išlaikyti šaliai kainuoja apie 1,5 mlrd. eurų. „Tačiau Vokietija supranta, kad visuomenė sensta. Todėl be šios darbo jėgos Vokietijai būtų labai sunku išgyventi. Jei Vokietija neprisišauks daugiau darbo jėgos, iki 2050 m. dirbančios visuomenės dalis sumažės net 11 mln. gyventojų“, – pastebi ji.
Be to, kalba V. Kaluza, nors didžioji dalis vokiečių mano, kad imigrantai gyvena iš pašalpų, tyrimas parodė, kad užsieniečiai migrantai, gyvenantys Vokietijoje, per metus į biudžetą sumoka net 22 mlrd. eurų daugiau, negu gauna socialinių pašalpų.
Didžiojoje Britanijoje, teigia P. Kaliačius, padėtis kitokia – pabėgėliai neturi teisės dirbti ir yra apgyvendinami būstuose, kuriuose nenori gyventi net socialiai remtini asmenys: „Tačiau pabėgėliai neturi teisės atsisakyti tokio būsto, todėl jų laisvė gerokai suvaržyta. Jie toli gražu negyvena prabangiai, dažniausiai skursta ir patiria daug diskriminacijos.“
Dar vienas svarbus aspektas, kaip pastebi P. Kaliačius, tas, kad ekstremalūs islamistai sudaro labai nedidelį visų islamo išpažinėjų procentą, o, apklausų duomenimis, patys Didžiojoje Britanijoje gyvenantys musulmonai teigia, jog didžiuojasi esą britai.
Tokios nuomonės, ant V. Kaluzos, laikosi ir Vokietijos musulmonai: „Teroro išpuoliai Paryžiuje sukėlė priešingą reakciją, negu buvo galima tikėtis. Musulmonų visuomenė ir įvairiausios organizacijos pareiškė visiškai atsiribojančios nuo tokių teroro išpuolių ir nemanančios, kad tai yra jų Dievo garbei, bei pabrėžė, kad tokie teroristai daro nešlovę musulmonams.“
Būtinas bendras ES sprendimas
Kaip sako ekspertai, kol nėra bendro Europos Sąjungos sutarimo imigrantų klausimu, pabėgėliai bei jų gabentojai toliau plūs į Europą per Graikiją, Italiją, Ispaniją. Ir ten jie liks šešėlyje net ir turėdami itin svarią priežastį prašyti prieglobsčio. Todėl ir toliau dirbs nelegaliai arba darys nusikaltimus tam, kad išgyventų.
Be to, politikai, žiniasklaida bei visuomenė atkreipia dėmesį į labai opią problemą tik tada, kai įvyksta didžiulė nelaimė. Pavyzdžiui, remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, 2011 m. 1,5 tūkst. žmonių, bandžiusių pasiekti Europą Viduržemio jūra, žuvo arba dingo be žinios. Trečdalis aukų – viename laive, nuskendusiame prie Lampedūzos.
Po įvykio klausimas buvo itin plačiai keliamas visuose sluoksniuose. Kitaip tariant, vienas įvykis atkreipė dėmesį į sisteminę problemą, kuri buvo nuolat ignoruojama. Tačiau, palaidojus aukas, problema vėl pamirštama.
Nurimus teroro atakoms ir atsisveikinus su jų aukomis, nutyla ir radikalūs politikai, sumažėja islamofobijos apraiškų, nes tada situacija vertinama šaltu protu, o ne vadovaujantis karštomis emocijomis. Tačiau problema, kaip ir laiveliai su nelegaliais imigrantais, dreifuoja palikta likimo valiai jūroje.
