„Balsas.lt savaitė“ išgirdo vienintelės likusios garsios Kauno pedofilijos bylos dalyvės Laimutės Stankūnaitės pasakojimą.
Jau lygiai metai, kai buvusi Drąsiaus Kedžio sugyventinė ir mažametės mergaitės motina 24 metų kaunietė L. Stankūnaitė – vis dar labiausiai saugoma liudytoja šalyje.
Nuo praėjusių metų spalio 5-osios ryto, kai Kaune buvo nušauta jos sesuo Violeta Naruševičienė ir teisėjas Jonas Furmanavičius, aplinkinių nepasitenkinimo ir aršios kritikos sulaukusi moteris gyvena įslaptintame bute su apsaugininkais.
Kad ir kur trumpam išeinančią, beveik visur ją lydi du ginkluoti apsaugininkai.
Geidžiamiausia pašnekovė
Į susitikimą su žurnalistu šiandien bene vienintelė gyva likusi vadinamosios metų bylos herojė L. Stankūnaitė buvo palydėta su apsauga.
Tamsiaplaukė moteris neatrodė nusiminusi ar prislėgta, jos veide neretai pasirodydavo šypsena. Per visą pokalbį ji nė karto nepasiskundė.
Mūsų pokalbis vyko likus kelioms valandoms iki plačiai nuskambėjusios spaudos konferencijos Policijos departamente, į kurią buvo pakviesti tik išrinktieji žurnalistai.
Iš anksto kruopščiai planuotą susitikimą ne kartą pertraukdavo kambaryje pasirodantis apsaugininkų vadovas su mobiliuoju telefonu rankose. Jis intensyviai derino L. Stankūnaitės susitikimo su kitais netrukus atvyksiančiais žurnalistais detales.
Prisipažinsiu, pasijutau tarsi būdamas koncertų salės užkulisiuose su priešais mane sėdinčia pasaulio popmuzikos žvaigžde, kuriai bendrauti trukdo nuolat šalia zujantys apsaugininkai, asistentai. Tai pasisakiau ir L. Stankūnaitei.
„Geriau pasikeisčiau su bet kurio kito žmogaus gyvenimu, kad tik nebūčiau tokia „žvaigždė", kokia esu laikoma šiandien", – pareiškė L. Stankūnaitė.
Valantinas atstūmė
– Praėjus metams po kruvinųjų spalio 5-osios įvykių tiesos norinti visuomenė vis dar nežino pagrindinio šios kruvinos tragedijos kaltininko. Ar galėtumėte tvirtai įvardyti žmogų, kuris paleido mirtinus šūvius į jūsų seserį ir teisėją J. Furmanavičių? – „Balsas.lt savaitės“ žurnalistas pasiteiravo L. Stankūnaitės.
– Jis (Drąsius Kedys – red. past.) turėjo ginklų ir buvo pavojingas. Dar iki minėtų įvykių tai sakiau net pasiprašiusi į susitikimą pas tuometinį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną. Tačiau prokuratūra į tai nereagavo.
A. Valantinas tiesiai pareiškė: „Na, žmogus yra susinervinęs ir visko gali prišnekėti. Nemanau, kad jis žudys. Jis rašo, jūs rašote. Ir apskritai, manau, nereikia dangstytis savo dukromis.“ Po tokių jo žodžių neturėjau ko pasakyti.
Patikėkite, aš tą žmogų gerai pažinojau. Mačiau, kaip jis vartojo narkotikus. Kartą būdama Juodkrantėje pastebėjau, kad jis turi mažuose maišeliuose baltus miltelius. Jo visi draugai buvo išnaudotojai, ateidavo ir ištisai linksmindavosi už jo pinigus...
Aš negaliu drąsiai tvirtinti, kad būtent jis žudė, bet, mano nuomone, jis nušovė mano seserį ir teisėją Joną Furmanavičių. Legaliai įsigytus ginklus jis turėjo nusipirkęs seniai. Be to, mokėjo jais naudotis.
Sutinku, kad ginklai jam buvo reikalingi, nes jis aktyviai vertėsi kailių gabenimu iš Rusijos. Savo akimis esu mačiusi, kai iš Kopenhagos į Vilniaus oro uostą atskrisdavo krovinys ir Kedys, veždamas kailius į netoliese esančios „Vilniaus kailių“ bendrovės sandėlius, automobilio dėtuvėje turėdavo savigynai skirtą pistoletą.
Fatališki sutapimai
– Ką veikėte tuo metu, kai pasiekė žinia, kad vienas po kito nuo mirtinų šūvių krito pedofilijos skandale minimi žmonės?
– Pernai spalio 5-ąją Kaune, K. Petrausko gatvėje esančiame šeimos ugdymo centre, turėjau susitikimą su dukrele. Išvakarėse ketinau nakvoti pas seserį. Kadangi po avarijos mama skundėsi dėl suprastėjusios sveikatos, spalio 4-osios pavakare jai atlikau gydomąjį masažą. Paskui, nesulaukusi maršrutinio taksi, nusprendžiau likti tėvų namuose Petrašiūnuose, todėl nevažiavau pas seserį į Vaišvydavą.
Dabar manau, kad jei būčiau pas seserį nakvojusi, šiandien nebūčiau likusi gyva. Galima sakyti, kad mane išgelbėjo primygtinai prašiusi pas ją likti mama.
Praėjus kuriam laikui, prisiminiau, kad sesers name buvo sugedusi durų spyna. Ji pasikvietė meistrą, o šis po atlikto darbo, kaip vėliau paaiškėjo, vežė Kedį. Panašu, kad jis spalio 5-osios išvakarėse stebėjo sesers namų aplinką.
Pasakojama, kad gatvėje Kedys stovėjo su dideliu krepšiu. Jis sustabdė meistro automobilį ir už 50 litų paprašė iš Vaišvydavos nuvežti į Garliavą. Meistras sutiko nuvežti.
Spalio 5-ąją susitikimą su dukrele nutraukė netikėtas skambutis. Atsimenu, paskambino kriminalistai ir pareiškė: „Vienas iš kaltinamųjų ar įtariamųjų nušautas. Kur jūs esate? Niekur neikite, mes tuoj atvyksime.“
Po kurio laiko paskambino Audrė Kudabienė (televizijos laidos „Srovės“ žurnalistė – red. past.) ir tiesiai paklausė: „Ar žinote, kad nušautas teisėjas Furmanavičius? Kaip jūs jaučiatės?“ Aš apsiverkiau.
Apie teisėjo mirtį sužinojusi sesuo telefonu ištarė: „Jau, matyt, dabar ir mūsų eilė atėjo.“ Ji rengėsi važiuoti į Vilnių, tačiau nespėjo. Ją pakirto šūviai.
Pasinaudojo A. Ūso galimybėmis?
– Kas jūs siejo su vieninteliu pedofilijos byloje vadinamu kaltinamuoju, o galiausiai paslaptingomis aplinkybėmis mirusiu Andriumi Ūsu? Sakoma, kad jūs turtėjote iš jo lėšų.
– Tarp mūsų su Andriumi nieko nebuvo. Neturėjome jokių intymių santykių. Jis labai to norėjo, bet aš buvau laisvas žmogus ir tuo metu galėjau rinktis, su kuo noriu būti. Nesu gražuolė, bet tada galėjau susirasti gerokai šaunesnį vyrą už Andrių.
Pinigai man niekada nebuvo itin svarbūs, bet pasakykite, kuris žmogus nenori gerai gyventi. Andrius man dovanodavo knygų apie meilę, nuolat rodė man dėmesį, bet galiausiai jam atsibodo, nes negavo laukiamo atsako. Pasakysiu atvirai, man jis buvo reikalingas siekiant susigrąžinti dukrelę. Juk jis pažinojo įvairių žmonių. Tik dėl to su juo bendravau.
Kažkas skelbė, kad aš neva vairavau Andriaus dovanotą mersedesą. Bet aš nevairuoju, neturiu vairuotojo pažymėjimo.
Mano tėvas daugelį metų dirba vairavimo instruktoriumi. Jis turi nuosavą mašiną. Tėvas suremontavo butą, vėliau pakeitė naujais baldus.
Ūso mirtis yra mistinė. Neįsivaizduoju, kam prireikė jo mirties.
Sakau tvirtai, galėčiau net prisiekti savo mažametės mergaitės mirtimi, niekas mano žinioje netvirkino mano dukters.
Bet suvokiu, kad toms kalboms dar ilgai nebus galo.
Kaupia ginklus kovai teisme
– Ilgą laiką tylėjusi netikėtai pradėjote viešintis ir bendrauti su žurnalistais. Galbūt tai yra savotiška taktika siekiant sulaukti palankaus Panevėžio apygardos teismo sprendimo?
– Žiūrint televizijos laidas, susidaro įspūdis, kad aš visada vengiu bendrauti su žurnalistais. Kai kada po susitikimų su dukrele ir pati noriu pasišnekučiuoti su manęs laukiančiais žurnalistais, bet tai draudžia daryti Kriminalinės policijos biuro darbuotojai.
Jie sako negalintys užtikrinti saugumo. Juk aš esu saugoma, todėl kiekvienas mano žingsnis stebimas ir koreguojamas. Jei nepaklusiu jų reikalavimams, bus nutraukta mano apsauga ir atsiras nemenka tikimybė, kad vieną dieną ir aš būsiu nužudyta...
– Vienoje televizijos laidoje rodyta, kad pas jūsų dukrelę atsirado jūsų ranka rašytų skolų raštelių už advokato bei kitas paslaugas. Kaip jie atsirado pas mažą vaiką?
– Labai norėčiau, kad dėl šio atvejo būtų surengta mano ir Venckų akistata.
Galiu drąsiai pasakyti: tegu man paduoda tuos raštelius, aš įrodysiu, kad tai nėra mano raštas (pokalbio metu L. Stankūnaitė tarsi mėgindama įrodyti, kad tai nebuvo jos raštas, ant žurnalisto sąsiuvinio parašė kelis žodžius ir skaičius – red. past.).
Per tokias televizijos laidas reiškiamus kaltinimus aš pamažu kaupiu ir manau, kad ateis diena, kai mane šmeižiantys Venckai turės stoti prieš teismą ir atlyginti moralinę žalą.
Nepraranda vilties laimėti
– Sklando kalbos, kad esate įsimylėjusi ir net laukiatės kūdikio. Papasakokite, kaip atrodo jūsų gyvenimas tarp keturių sienų.
– Mylėjau vieną žmogų, bet tai buvo 2006–2007 metais...
Aš anksčiau atrodžiau visai kitaip. Šiandien ir svorio priaugau. Kad ir kaip gyvenu, deja, nesu toks gyvas žmogus, koks turėtų iš tikrųjų būti.
Negaliu atskleisti, kur gyvenu, kokios mėnesinės pajamos.
Skaitau daug įvairių knygų. Domiuosi teise, stengiuosi pati rašyti visus skundus. Stengiuosi mažiau televizijos žiūrėti, kad taip smarkiai nepaveiktų dažnai apie mane rodomi reportažai.
Jei dėl motinystės teisių galutinis sprendimas bus ne mano naudai, tada liks Apeliacinis teismas, Žmogaus teisių teismas Strasbūre.
Gyvenu kovoje, kuri trunka ketverius metus ir pasiglemžė keturių žmonių gyvybes. Jei man nebūtų svarbu, to niekada nebūtų nutikę.
Tik faktai:
Šiuo metu L. Stankūnaitės dukterį laikinai globoja jos teta Neringa Venckienė. Ir ji, ir mergaitės seneliai Kedžiai siekia apriboti L. Stankūnaitės motinystės teises, nes mažametės tėvas D. Kedys kaltino ją ir seserį V. Naruševičienę pardavinėjus dukrą pedofilams.
Prokurorai atliko ikiteisminį tyrimą ir L. Stankūnaitei įtarimų nepateikė, nes nerado jos kaltės įrodymų.
Rugsėjo viduryje Panevėžio apygardos teismas pradėjo nagrinėti garsiąją Kauno pedofilijos bylą.
Pirmus du kartus posėdis buvo atidėtas, trečiąsyk teismas nagrinėjo Aido ir Neringos Venckų skundus dėl nepareikštų įtarimų L. Stankūnaitei, D. Kedžio dukros motinai.
Sprendimą šiuo klausimu Panevėžio apygardos teismas skelbs spalio 11-ąją.
D. Kedžio dukters globėjai netikėtai sulaukė Kriminalinės policijos biuro prašymo atsisakyti mergaitei skirtos valstybės apsaugos. Tačiau su tokiu pasiūlymu nesutiko („Akistatos“ nuotr.)
