Žingsnis po žingsnio
Nors žiniasklaida ir miestelių valdžia stengiasi skleisti kuo daugiau informacijos apie renovaciją, norint pradėti daugiabučių atnaujinimą vis tiek tenka asmeniškai bendrauti su gyventojais. V. Leleivienė pasakoja, kad renovacijos proceso pradžioje 2013-2014 metais teko nuveikti nemažai. „Rengėme daug susirinkimų. Aiškinome, kiek galima sutaupyti, nes kaupiamosiomis lėšomis tokio masto atnaujinimo neatliksi. Supažindinome, kad kai kuriems tai beveik nieko nekainuos, nes jie gauna kompensacijas. Taip po truputį žmonės ir susigundo“, – dėsto moteris.
Kantrus komunalinio ūkio atstovų darbas atsipirko – šiandien gyventojai patys susirenka reikiamą informaciją bendraudami tarpusavyje. Pasak V. Leleivienės, net surinkimai vykdomi retai, pačių vieviškių iniciatyva. „Nebereikia klausti, ar norite atsinaujinti. Gyventojai patys teikia prašymus, vos tik apie juos sužinoję iš kaimynų. Jie ateina vieni pas kitus, apsižiūri, kad ir laiptinės tvarkingos, ir sąskaitos už šildymą sumažėjusios. Vadybininkai paskutiniu metu surengė gal tik porą susibūrimų, kad besidomintiems paaiškintų tam tikras detales ir sąlygas. Vis dėlto noras kyla iš pačių gyventojų“, – tvirtina administracijos vadovė.
Nauda – ne tik sumažėjusios sąskaitos
Daugiabučių gyventojai gali nuspręsti, kokį paketą pasirinkti – pigesnį ar su papildomomis priemonėmis. V. Leleivienė teigia, kad vieviškiai rinkosi mažiau išlaidų reikalaujančius sprendimus. „Žmonėms svarbus tik sutaupymas. Kartu deriname ir koreguojame projektus pagal jų pageidavimus. Nepaisant pasirinkto pigesnio varianto, Vievyje energijos sutaupoma vidutiniškai apie 55 proc. Gyventojai patenkinti ne tik sąskaitų sumažėjimu – neseniai vieni pasigyrė pardavę butą renovuotame name už 45 tūkstančius eurų, tad būsto vertė išaugo stipriai“, – sako pašnekovė.
Vieno iš daugiabučių gyventojas Justinas Mickūnas antrina, kad priežastis džiaugtis yra ne tik susitraukusios išlaidos šildymui. Jo name vis dar vyksta renovacija, tik darbai laikinai sustabdyti dėl žiemos, bet skirtumus tarp praeities ir dabarties pašnekovas gali įvardinti.
„Ši žiema ir praėjusi skiriasi, todėl šildymo kainos tiksliai palyginti negaliu, nors pastebiu, kad ji tikrai sumažėjusi. Mūsų namas turėjo kitų problemų – jis senas, 1966 metų statybos, tad pratekėdavo vanduo, cokoliniuose aukštuose laikėsi drėgmė, taip pat didelis pralaidumas, menka izoliacija. Dabar viso to nebėra, pasidarė šilčiau, nutekantis vanduo nebetaško sienų bei langų“, – aiškina vyriškis.
Įtikina kaimynų pavyzdžiai
Šiuo metu J. Mickūno kaimynystėje nebėra nerenovuotų namų. Jis liudija, kad nors pradžia buvo sunki, dabar gyventojai gali matyti daug teigiamų atvejų. „Galbūt seniau procesas buvo vykdomas šiek tiek aplaidžiau, kai kuriuose daugiabučiuose pasitaikydavo trūkumų ar darbininkai parinkdavo ne pačias tinkamiausias medžiagas. Vis dėlto klaidos taisomos, rangovai tobulėja ir pas mus kas savaitę atvykdavo priežiūros tarnybos patikrinimui. Patiems gyventojams procesus reikia prižiūrėti vis mažiau“, – atskleidžia J. Mickūnas.
Jo teigimu, motyvacijos renovuoti savo būstą kaimynams netrūko. Tiek prasta dabartinė būklė, tiek pozityvios aplinkinių patirtys J. Mickūno daugiabučio gyventojams abejonių nepaliko. „Patys stebėjome, vaikščiojome po jau renovuotus namus ir supratome, kaip skiriasi kainos už šildymą. Net matant tam tikrų trūkumų aplinkoje, mūsų daugiabučio drėgmė ir sienų byrėjimas buvo labai motyvuojančios atsinaujinti aplinkybės. Dėl to didžioji dauguma padarė sprendimą renovuoti“, – sako vieviškis.
