Žemutinės pilies gynybinė siena, 15 amžiaus druskos pirklio namas Rotušės aikštėje, 16 amžiaus plytų degimo krosnis Gedimino prospekte, 16-17 amžiaus Pilies vartai ties to paties pavadinimo gatvės pradžia - tai tik kelios vertingos senojo Vilniaus detalės, galėjusios tapti vilniečių ir turistų traukos vieta.
Tačiau tiek miesto gyventojai, tiek svečiai iš užsienio šių statinių liekanų tikriausiai nepamatys. Archeologinių tyrimų metu atidengti miesto istorijos liudytojai vėl paslepiami nuo žmonių akių, nes eksponuoti šiuos radinius trūksta lėšų. Todėl vertingi radiniai, užuot buvę atidengti praeivių akims, yra vėl paslepiami po grindinio plokštėmis, rašoma dienraščio "Lietuvos rytas" priede "Sostinė".
Archeologai nuogąstauja, kad toks likimas laukia ir atidengto pilies vartų fragmento Katedros aikštėje. Archeologų tyrinėjama teritorija netoli Gedimino paminklo jau kelis mėnesius traukia praeivių žvilgsnius. Gali būti, kad vienintelė galimybė išvysti šiuos miesto istorijos liudytojus - pažvelgti per statybinę tvorą.
Teritoriją tyrinėjančio Pilių tyrimo centro "Lietuvos pilys" Archeologijos skyriaus vedėjas daktaras Gintautas Rackevičius spėja, jog autentiški senųjų Pilies vartų bei Žemutinės pilies gynybinės sienos fragmentai vilniečiams nebus eksponuojami.
"Galbūt tik tolimoje ateityje čia pavyks įrengti archeologinę ekspoziciją, kurią pamatys ir vilniečiai. Po miestu esančios mūsų paveldo dalies lyg nėra. Žmonės net neįsivaizduoja, kas slypi po žeme. Pavyzdžiui, visi labai džiaugiasi, kad Rotušės aikštėje veiks fontanas. Tai puiku, bet po juo yra 15 a. druskos pirklio namo liekanos. Jas irgi būtų buvę galima parodyti žmonėms. Bet tuo niekas nesirūpina", - teigė G.Rackevičius.
Pasak jo, Senamiesčio požeminė dalis ypač yra sunaikinta tiesiant komunikacijas, inžinerinius tinklus. G.Rackevičiaus nuomone, po žeme esančių miesto liekanų apsaugos svarbos dar nesuvokia ir patys gyventojai.
"Šiandien situacija nepalanki pradėti brangaus projekto, kuris leistų žmonėms pamatyti atidengtus mūro fragmentus. Tam reikia daug lėšų ir paminklosaugininkų bei valdžios apsisprendimo, ką norime eksponuoti ir kodėl. Gali nutikti kaip su Katedros aikšte: išklojome ją visą kinišku granitu, o nuodugniems archeologiniams tyrimams neliko nei laiko, nei pinigų", - kalbėjo G.Rackevičius.
Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas mano, kad atkastus vartų fragmentus vilniečiai privalo pamatyti.
"Archeologiniai tyrimai toje vietoje tęsis trejus metus. Mūsų tikslas - surasti būdą, kaip atidengti atkastus mūro fragmentus. Eksponuoti atvirame ore jų negalima dėl orų sąlygų. Bet palikti juos po perregima danga neturėtų būti labai brangu", - svarstė V.Karčiauskas.
Kiek galėtų kainuoti galimybė atidengti vartų liekanas, specialistai kol kas nesiryžta spėlioti.
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Rimantas Bitinas mano, kad reikia atsižvelgti ir į projekto, leidžiančio atidengti vartų liekanas, kainą.
