Rugsėjo 17d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalog.1, atidaroma bendra Lietuvos nacionalinio ir Rusijos etnografijos muziejaus parengta paroda „Senoji Lietuva“.
Paroda Senoji Lietuva supažindina su Rusijos etnografijos muziejuje sukaupta lietuviškos etnografinės kolekcijos dalimi. Rusijos etnografijos muziejaus lietuviškoje kolekcijoje saugomi 2428 eksponatai, gausus ikonografinės ir aprašomosios medžiagos fondas. Siekdami supažindinti Lietuvos visuomenę su šia iki šiol mažai tyrinėta ir publikuota medžiaga, Lietuvos nacionalinis muziejus ir Rusijos etnografijos muziejus surengė parodą ir paruošė leidinį Senoji Lietuva, kuriame pristatyta kolekcijos dalis – drabužiai ir ikonografijos rinkinys iš 1867 metų Rusijos etnografijos parodos bei A. Seržputovskio ir E. Volterio ekspedicijų.
Rusijos etnografijos muziejaus lietuviškos kolekcijos formavimo istorijoje išskirtini trys tarpsniai: 1909-1912 metai- iš Rusijos mokslininkų ekspedicijų ,1940-1953 metai - ypač vertinga kolekcijos dalis perimta iš buvusio SSRS tautų muziejaus, į kurį po Spalio revoliucijos buvo perduoti Daškovo etnografijos muziejuje saugoti Pirmosios Rusijos imperijos tautų etnografijos parodos, vykusios 1867 metais, lietuviški eksponatai. 1956–1986 metai – trečiasis kolekcijos formavimo tarpsnis, kuomet Rusijos etnografijos muziejaus specialistai sukaupė nemažai liaudies meistrų dirbinių, fiksavo to meto šventes.
Parodoje „Senoji Lietuva“ ypač gausi medžiaga, surinkta Rusijos mokslininkų 1909–1912 metais. Rusijos mokslininkas, etnografinės medžiagos rinkimo ir tradicinės kultūros tyrinėjimo pradininkas Aleksandras Seržputovskis 1909–1912 metais fiksavo lietuvių valstiečių – dzūkų ir aukštaičių – tradicinę gyvenseną Švenčionių, Varėnos, Ignalinos apylinkių kaimuose.
Marcinkonių kaime surinkta kolekcija iki šiol išlieka konkrečios vietos istorinio-etnografinio tyrimo pavyzdžiu. Surinkti eksponatai atspindi ХIХ a.–ХХ a. pradžios lietuvių valstiečių ūkinę veiklą, amatus, namų apyvoką, aprangą. A. Seržputovskio Lietuvoje pradėtų etnografinių ekspedicijų geografines ribas išplėtė Sankt Peterburgo universiteto profesorius Eduardas Volteris. Jis 1910–1912 metais rinko etnografinę medžiagą Vilniaus, Suvalkų, Kauno gubernijose, Mažojoje Lietuvoje ir lietuviškąją kolekciją papildė liaudiškomis medžio skulptūromis, muzikos instrumentais, drabužiais, juostomis. Paroda veiks iki lapkričio 30d.
Paroda „Senoji Lietuva“ – iš parodų ciklo „Lituanistika užsienio šalių saugyklose“.
