Lietuvos teismai vieną po kitos į kalėjimus susodino tas gaujas, kurios veikė dar 1990-aisiais. Panaši padėtis ir pas mūsų artimiausius kaimynus latvius. Ten vienas po kito už grotų siunčiami devyniasdešimtųjų kriminaliniai veikėjai.
Zbignevas Jankovskis
Praėjusį mėnesį visuomenei buvo pranešta, kad už turto prievartavimą pradėtas ikiteisminis tyrimas kontrabandos karaliui Raičiui Kononovui-Arkliui (Kon). Tuoj po jo buvo sulaikytas dar vienas senosios gvardijos atstovas Voldemaras Krievansas, žinomas kaip Kreivas (Kryvoj). O dar vieno Pardauguvos grupuotės atstovo ir Latvijos reketo karaliaus brolio Nikolajaus Charitonovo byla šiuo metu jau nagrinėjama teisme. Šiam senosios gvardijos atstovui irgi pateikti kaltinimai už turto prievartavimą. Policija sako, kad senoji gvardija nepasiduoda ir nesikeičia.
Prisipažino kaltas
Voldemaras Krievansas-Kreivas buvo sulaikytas vienoje Rygos kavinių. Ten jis susitiko su verslininku, iš kurio reikalavo 7000 JAV dolerių. Kol kas turto prievartautojas laikomas nelaisvėje, pradėtas ikiteisminis tyrimas. 1990-taisiais Kreivas kriminaliniuose sluoksniuose buvo labai gerai žinoma figūra. Jis jau buvo teistas už turto prievartavimą ir plėšimus. 2001-aisiais jis buvo sulaikytas už sukčiavimą labai stambiu mastu, tačiau, kaip dažnai būna mafiozų bylose, ta byla teismo taip ir nepasiekė.
Tačiau visi nustebo, kai Voldemarą nuteisė už vengimą atlikti teismo jam skirtą bausmę. Tai atsitiko 2010-ųjų rugpjūtį. Mafiozą teisė Vidzemės teismo teisėja Doloresa Bamberė. Istorija labai paprasta. 2008-ųjų rugpjūčio 27-ąją Kreivas buvo nuteistas už eismo taisyklių pažeidimą. Važiuodamas savo BMW jis Brivibo gatvėje pateko į avariją. Vyrą pripažino kaltu, jam buvo skirta sumokėti 5 minimalių atlyginimų baudą.
Tačiau iki pat 2010-ųjų teismas taip ir negavo informacijos, jog bauda sumokėta. V. Krievansui ne kartą buvo siųsti teismo kvietimai, tačiau jis nė karto nepasirodė teismo salėje. Tad teisėja nusprendė vyrą suimti. Taip į Vidzemės teismo posėdį Kreivas buvo atvesdintas su antrankiais. Teismo salėje nuosprendžio laukė patys artimiausi teisiamojo giminės: mama Liubovė Krievanė, tėvas ir jauna Voldemaro žmona. Teisiamasis savo kaltės neneigė, tačiau teigė, kad baudą jis seniai sumokėjo, bet nepranešė apie tai teismo vykdytojui. O į teismo šaukimus neatsiliepė, nes jų paprasčiausiai negavo. „Aš senai nebegyvenu tame name, o mama, kuri ten gyvena, keletą mėnesių praleido sanatorijoje, todėl aš ir nežinojau, kad ten atnešami teismo šaukimai“, – teisinosi teisiamasis.
Jo advokatė Krievansa Inguna prašė savo ginamajam kuo švelnesnės bausmės. Ji pateikė dokumentus, kad baudos sumokėtos ir paaiškino, kad jos ginamasis augina mažą sūnų ir yra vienintelis šeimos maitintojas. Jam taip pat reikia padėti mamai, kurios prasta sveikata.
Teisėja pripažino V. Krievansą kaltu ir skyrė jam 180 valandų dirbti visuomenės labui. Čia pat teismo salėje jis buvo paleistas iš suėmimo.
Brangus briliantas
Rygos Centrinio rajono teisme nagrinėjama taip vadinama „juodojo brilianto“ byla. Jos nagrinėjimas vyksta labai sunkiai, nes niekaip nepavyksta surinkti į vieną vietą kaltinamųjų, ieškovų ir jų gynėjų. Kai tik ateina teismo posėdžio diena, tuoj kuris nors ir suserga. Už bandymą „išmušti“ 10 000 dolerių teisiami jau minėtasis Nikolajus Charitinovas, Erikas Lovecas, Vladimiras Vasiljevas-Šaldytuvas (Cholodilnik).
Viena nukentėjusioji, elegantiška blondinė ponia Krasilnikova, štai ką papasakojo teisme: „Pagrindinė konflikto priežastis ta, kad neįvyko brilianto, kurio vertė 4,5 milijono dolerių pardavimo-pirkimo sandoris. Prieš trejus metus aš su kompanionu Valerijum Kuzinu dalyvavau viename verslo projekte, kuriame galėjome uždirbti 1 procentą nuo parduoto brangakmenio. Iš pradžių kalba ėjo apie 4,5 milijono, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tas briliantas kainuoja tik 120 000 dolerių. Senas V. Kuzino pažįstamas Nikolajus Charitonovas tvirtino, kad gerai pažįsta brangakmenio savininką Arnisą Jansoną. Bent taip jis mums buvo pristatytas. Tačiau po kurio laiko paaiškėjo, kad tas Jansonas toks pat tarpininkas kaip ir mes. O tikrasis brilianto savininkas Achundas Zade.
Per savo pažįstamus Rusijoje ir Izraelyje aš ėmiau ieškoti pirkėjo. Norą nusipirkti briliantą pareiškė Izraelio pilietis Valerijus Mušailovas. Parduoti brangakmenį ėmėsi A. Jansonas per savo specialiai tam sukurtą ofšorinę kompaniją. Tačiau sandoris neįvyko. Po to A. Jansonas ėmė reikalauti, kad mes jam atlygintume nuostolius, kuriuos jis patyrė:18 000 dolerių. Tai už firmos sukūrimą ir pirkėjų paieškas Ukrainoje. Mes tų pinigų nesiruošėme mokėti ir tada prasidėjo moralinis spaudimas. Iš pradžių jis skambinėjo telefonu, po to – keletą kartų su A. Jansonu buvome susitikę. Mes stengėmės jam paaiškinti, jog mes jam nieko neskolingi, nes ir patys nieko negavome. Bet jis mūsų negirdėjo.
Koks čia buvo N. Charitonovo vaidmuo, man taip ir neaišku. Arnis mums tiesiai šviesiai pareiškė, kad, jei nesumokėsite, turėsite reikalų su Šaldytuvu. 2010 metų rudenį Olimpinio sporto centro kavinėje įvyko vienas labai svarbus susitikimas. Atėjau ne viena, o su vyru Sergejumi Maksimovu, taip pat buvo V. Kuzinas, E. Lovecas, A. Jansonas, mano draugė ir dar keletas vyrų, kurių tarpe buvo ir Šaldytuvas. Tiesiogiai man niekas negrasino, tačiau su mumis kalbėjosi grubiai ir agresyviai ir vis reikalavo sumokėti 18 000 dolerių. Vėliau V. Kuzinas man pasakojo, kad jam ir jo šeimai buvo grasinama susidorojimu.
N. Charitonovas iki tol buvo lyg ir šešėlyje. Jis sudarė įvaizdį, kad yra mūsų pusėje. Tačiau vieną dieną pareiškė: „Jie yra iš Pardauguvos grupuotės, visi „putiovi“(autoritetingi – red. past.), su jais nesusitarsite, tai geriau sumokėkite. Jie gali netyčia ir namą sudeginti, ir „paštyrinti“ (padurti – red. past.)“. N. Charitonovas, anot jo, susitarė, kad skolą mums sumažino iki 10 000 dolerių, kuriuos galime sumokėti dalimis“.
Teismas stringa
Moteris pasakojo, kad jie su partneriu atsakė taip: jei spaudimas nesiliaus, jie parašys pareiškimą policijai. Po to susitikimo pusmečiui buvo palikti ramybėje. Pareiškimo į policiją irgi nerašė. Tačiau vėliau vėl prasidėjo spaudimas. „Aš ėmiau bijoti, – sakė ponia Krasilnikova. – Ypač dėl savo trijų vaikų. Kartą jie man pasakojo, kad, važinėjant gatvėje dviračiais, juos sekė kažkoks vyras plikai skusta galva. Tuomet ir kreipėmis į policiją. Pareigūnai davė V. Kuzinui 10 000 dolerių, mus apkarstė įrašymo aparatūra ir mes pradėjome derybas. Susitikę Rainio gatvėje esančioje kavinėjė „Juodas katinas“ Erikui Lovecui perdavėme pinigus ir tuoj po to jis buvo areštuotas. Tai buvo 2011 birželio 29 dieną“.
Policija dar sulaikė ir N. Charitonovą, ir V. Vasiljevą. Byla greitai pateko į teismą, tačiau bylos nagrinėjimas vyksta labai vangiai. Dabar posėdis numatytas tik birželio 10 dieną. Teisme bandoma apklausti liudytojus. Visi trys teisiamieji savo kaltę neigia ir sako, kad jie turto neprievartavo. Teismas pakeitė kardomąją priemonę ir jie dabar laisvėje.
Koordinavo iš kalėjimo
Latvijos policija sulaikė ir už grotų pasiuntė taip pat gerai kriminaliniuose sluoksniuose žinomą Raitį Kononovą, kuris Latvijoje dar žinomas ir kaip „kontrabandos karalius“ – Arklys. Ilgą laiką sektas, anksčiau ne kartą teistas ir nelaisvėje jau net 22 metus praleidęs vyras, vėl areštuotas. Įtariama, kad jis, grasindamas smurtu, iš nukentėjusiojo reikalavo 10 000 eurų.
2003-aisiais Raitis Kononovas buvo nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme už neteisėtą ginklo laikymą ir pardavimą. Iš to ginklo buvo nušautas Mokesčių rinkimo skyriaus Ludzenėje viršininkas Viačeslavas Liscovas.
Tačiau grotos nesutrukdė Raičiui ir toliau sukti savo „verslą“ – vilkikų pravažiavimo per sieną be eilės organizavimą. 2006 metais pasienyje su Rusija nusidriekdavo didžiulės vilkikų eilės. Kol pravažiuos sieną, vairuotojai laukdavo net po dvi savaites. Tad, kodėl gi nepadėti žmonėms, kurie neatsisakytų už tai sumokėti? Tap atsirado sistema – „valdoma eilė“. Buvo rasti pasieniečiai, kurie tuos, kurie susimokėdavo, surikiuodavo į eilę, kad pravažiuotų sieną „be eilės“. Kadangi tą „biznį“ sumanę „verslininkai“ iš karto suprato, kad kiti vairuotojai gali netylėti, tai buvo nuspręsta pajungti ir kriminalinio pasaulio „autoritetus“.
Nors tuo metu R. Kononovas ir atlikinėjo bausmę Jekabpilio kalėjime, tačiau kaip tik į jį ir buvo kreiptąsi pagalbos. Ir jos sulaukė – Arklys pasiuntė savo dešiniąją ranką Genadijų Babachiną, dar žinomą Babacho pravarde. Norintieji pravažiuoti greičiau sumokėdavo nuo 100 iki 200 eurų. Už tą kainą automobilius be eilės praleisdavo ne tik pasieniečiai, bet ir muitininkai. O tuos, kurie bandė triukšmauti ir piktintis, labai greitai nuramino beisbolo lazdomis binkluoti Babacho skųstagalviai.
Teisiamas už kontrabandą
Tai ne vienintelė byla, į kurią buvo įsipainiojęs kalėjime sėdintis Arklys. 2006-ųjų rudenį policija Ludzemės rajone surado nelegalaus spirito saugyklą. Iš pogrindinės apyvartos buvo konfiskuota 31 tona labai geros kokybės spirito. Tai beveik mėnesinė šešėlinė spirito pardavimo norma. Paaiškėjo, kad spirito tiekimą ir pardavimą iš kalėjimo kameros kordinavo Arklys.
Ta spirito byla buvo įstrigusi ir tik šiemet teismas pagaliau paskelbė nuosprendį. Raitis Kononovas buvo nuteistas 149 minimalių atlyginimų dydžio bauda. Tai sudaro 42 401 eurą. Kartu su juo 250 valandų priverstinių darbų buvo nuteistas Arnis Leinšas.
Šiuo metu Latgalijos apygardos teisme nagrinėjama ir dar viena didelės kontrabandininkų gaujos baudžiamoji byla. Joje kaltinimai pateikti 28 muitininkams, policininkams, pasieniečiams ir kontrabandistams, tarp kurių ir R. Kononovas su G. Babachinu. Abu kaltinami kyšių davimu, chuliganizmu, narkotikų prekyba, grasininu nužudyti. Ta byla teisme nagrinėjama jau ne pirmi metai.
Tik faktai:
Latvijos ir Lietuvos policijos nuolat bendradarbiauja. Neseniai Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis ir Latvijos valstybinės policijos vado pavaduotoja Renate Fila pasirašė Lietuvos ir Latvijos policijos bendradarbiavimo 2014 metais veiksmų planą.
Šis planas – jau trečiasis Lietuvos ir Latvijos policijos bendradarbiavimo įrankis, kuriuo įtvirtinamas strateginių ir veiklos lygmens priemonių sąrašas, leidžiantis užtikrinti sustiprintą bei efektyvų Lietuvos ir Latvijos policijos bendradarbiavimą administravimo, kriminalinės ir viešosios policijos veiklos srityse. Pirmasis planas buvo parengtas 2012 metais ir tais pačiais metais Baltijos šalyse viešėjusių Šengeno vertinimų policijos bendradarbiavimo veiklos srityje ekspertų buvo įvertintas kaip gerosios praktikos pavyzdys.
Įvertinusios šiemet laukiančius iššūkius ir kylančias grėsmes, Lietuvos ir Latvijos policijos institucijos parengtame 2014 metų veiksmų plane susitarė sujungti pastangas ir imtis bendrų veiksmų trijose pagrindinėse veiklos srityse. Plane formuluojamos priemonės, skirtos perduoti Lietuvos policijos patirtį, įgytą Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai ir padėti Latvijos policijai pasirengti jų šalies pirmininkavimui ES Tarybai 2015 metų I pusmetį. Taip pat skiriamas dėmesys kelių eismo saugumui užtikrinti, kuriant tam reikalingus teisinius pagrindus ir vykdant bendrus eismo priežiūros veiksmus šalis jungiančiuose keliuose. Numatyta priemonė perimti Latvijos policijos patirtį, užtikrinant saugumą Euro valiutos įvedimo metu.
