Vakarų pasaulyje pastebima tendencija – senyvi žmonės dirba ilgiau nei anksčiau. Daugelis senjorų Europoje vis dažniau renkasi likti darbe net sulaukę pensinio amžiaus.
Europą krečiant ekonominei krizei valstybės veržiasi diržus. Siekdamos sutaupyti vyriausybės imasi įvairiausių išlaidų karpymo priemonių, tarp kurių ir socialinių išmokų mažinimas ar pensinio amžiaus didinimas.
Daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių dėl finansų krizės mažinamos darbo vietos, nedarbo lygis siekia rekordus, tačiau tuo pat metu auga ir dalis vyresnių žmonių, kurie net sulaukę pensinio amžiaus nelinkę palikti savo darbo.
Dirba ilgiau
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pateikė ataskaitą, kad kai kuriose Europos valstybėse, kur socialinės apsaugos sistemos leido asmenims anksčiau išeiti į pensiją, daugėja dirbančių senjorų.
Dar 2003 metais Vokietijoje dirbo mažiau kaip trečdalis vyrų, kurių amžius yra nuo 60 iki 64 metų, ir mažiau nei šeštadalis tokio paties amžiaus moterų. Tačiau, naujausiais duomenimis, 2011-aisiais šalyje buvo daugiau kaip pusė dirbančiųjų šios amžiaus grupės vyrų ir trečdalis moterų. Palyginimui, Lietuvoje 2011 metais iš 64,7 tūkst. 60–64 metų amžiaus grupės asmenų dirbo 35,8 proc.
Vyriausioji EBPO ekonomistė Anne Sonnet mano, kad augantis darbingumo amžius yra gerai pasaulyje, kuriame padidėjo gyvenimo trukmė. „Visuomenei labai svarbu dirbti ilgiau, kad būtų išvengta didesnių socialinių išlaidų pensininkų išmokoms padengti“, – „The New York Times“ teigė ekspertė.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, dirbančių pensininkų skaičius iš visų pensinio amžiaus žmonių nėra toks didelis, tačiau besikeičianti tendencija verčia sunerimti.
„[Prancūzija] pamažu vejasi kitas Europos valstybes ir iš esmės tai gerai, o kultūros atžvilgiu tai reikšmingas pokytis“, – sako A. Sonnet.
Europos Sąjungos (ES) statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, dirbančių senjorų skaičius nuo 2001 metų augo visose bendrijos valstybėse. Per dešimtmetį dirbančių asmenų, kurių amžius svyruoja nuo 55 iki 64 metų, skaičius išaugo beveik dešimtadaliu.
Priežastys skiriasi
Priežastys, skatinančios pensinio amžiaus atstovus grįžti į darbo vietas, gali būti skirtingos, tačiau vyraujantis motyvas išlieka – tai nepakankamos pajamos. Dirbti trukdančių sveikatos sutrikimų neturintys asmenys neatsisako progos prisidurti pragyvenimui.
Sutinkama, kad pensinio amžiaus žmonės nuo finansų krizės nukentėjo labiausiai – buvo sumažintos socialinės išmokos, mažinant darbo vietas jie buvo pirmieji, kurie neteko darbo, o iš naujo grįžti į darbo rinką tapo dar sudėtingiau. Ekspertų nuomone, pensininkai tapo ekonominio nuosmukio aukomis.
„Žmonės nelinkę palikti savo darbo vietų, nes pensijos nebėra tokios didelės, be to, daugelyje šalių didinamas pensinis amžius“, – „Ekonomika.lt“ teigė Prancūzijos ekonominių sąlygų stebėjimo instituto (OFCE) tyrimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gerardas Cornilleau.
Likti sename darbe skatina ir baimė, kad išėjus vėliau gali tapti sudėtinga grįžti į darbo rinką. Senyvi žmonės dažniausiai neturi šiandien reikalingų įgūdžių, o užmokesčio reikalavimai nepriimtini darbdaviams.
Nukenčia jaunimas
Vieni analitikai teigia, kad į darbo rinką grįžtantys pensininkai nebūtinai sumažina jaunimo galimybes įsidarbinti, nes vyresni žmonės paprastai įsidarbina jaunimui nepaklausiose darbo vietose. Kiti tvirtina, kad ilgiau dirbti nusprendę pensininkai kelia rimtų problemų jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje.
„Šiandien ne tik Prancūzijoje, bet ir visoje Europoje žmonės ilgiau lieka dirbti ir tai yra problema jaunimui, kuriems tampa vis sudėtingiau patekti į darbo rinką“, – sako G. Cornilleau.
Augantis dirbančių senjorų skaičius, jo nuomone, yra teigiama tendencija ilguoju laikotarpiu, tačiau šiandien tai kelia rimtų problemų jaunimui. „Ilgalaikėje perspektyvoje tai palanki raida, tačiau trumpuoju laikotarpiu, jei jaunimui nepavyksta įsidarbinti laiku, tai tampa problema“, – tvirtina G. Cornilleau.
Jaunimo nedarbas ES viršija 20 proc., o atidėliojamas pensinis amžius tampa rimta politine problema. „Jie galbūt ne visada dėl to patenkinti, tačiau vyresni žmonės dirba ilgiau nei anksčiau, – „Bloomberg“ teigė Vokietijos tyrimų instituto „Bertelesmann Stiftung“ ekspertas Ericas Thode. – Jaunimui tenka atlaikyti didžiausią krizės smūgį.“
Imasi priemonių
Senstanti Prancūzijos visuomenė kelia vis didesnę įtampą šalies pensijų sistemoje. Prognozuojama, kad ateityje aktyvių darbuotojų ir pensininkų santykis tik mažės.
Prancūzijos vadovas F. Hollande'as ir pirmąjį pusmetį skaičiuojanti jo vyriausybė siekia išnaudoti šią galimybę. Nuo kitų metų pradžios įsigalios nauja sistema, pagal kurią pensininkai galės likti darbo vietose tiek, kad pakaktų apmokyti jaunus praktikantus. Tokiu būdu valdžia siekia sumažinti daugiau nei 25 proc. siekiantį jaunimo nedarbo lygį.
„Teoriškai tai gera idėja, nes jauni ir nepatyrę darbuotojai gali įgyti naudingų žinių ir patirties, – vertina G. Cornilleau. – Tačiau problema yra ta, kad nežinome, kaip iš tiesų veiks ši nauja sistema, kaip ją reikės valdyti.“
Ekspertai vis ilgiau dirbančių pensininkų problemos sureikšminti nelinkę ir teigia, kad kur kas didesnį pavojų kelia nesibaigianti Europos finansų krizė.
„Pensijų sistemos finansavimas Prancūzijoje šiandien nėra labai rimta problema. Be abejo, jei Europos krizė per artimiausius metus nebus išspręsta, turėsime rimtų problemų ir dėl viešųjų, ir dėl privačių finansų“, – prognozuoja G. Cornilleau.
FAKTAI: Prancūzijos pensininkai
Vidutinis pensinis amžius Prancūzijoje siekia 59,1 metus
Šiuo metu šalyje dirbti grįžo apie 500 tūkst. pensininkų
Vidutinė pensija Prancūzijoje siekia 1 583 eurus (5,4 tūkst. litų). Tai didžiausias rodiklis Europoje po Liuksemburgo ir Austrijos
Skaičiuojama, kad iki 2050 metų šalies pensijų sistemos deficitas sieks 114 mlrd. eurų (393 mlrd. litų)
Pensinis amžius vyrams ir moterims siekia 62 metus
