Vairuotojas.Atšilus orams gatvėse tradiciškai padaugėjo garbaus amžiaus vairuotojų. Panevėžyje ir rajone jų kartais dar galima išvysti ir vairuojančių antikvarinius tarybinius žigulius.
Nors statistika rodo, kad jauni, iki 25 metų, vairuotojai sukelia daugiau eismo įvykių, taip pat ir sunkių, vyrauja nuomonė, kad vyresnio amžiaus vairuotojai gatvėse kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
Policija ir draudikai teigia, jog taip nėra. Pasak jų, senjorai dėl sulėtėjusios reakcijos, palyginti retesnių išvykų automobiliu iš tiesų patiria daugiau vairavimo sunkumų, tačiau jie yra atsargesni, labiau laikosi eismo taisyklių. Vyresnio amžiaus vairuotojų sukelti eismo įvykiai nėra dideli, jų padaroma žala taip pat mažesnė.
Vis dėlto yra viena priežastis, kodėl galima bijoti vairuojančių senjorų. Tarp jų nemažai yra tokių, kurie dešimt ar daugiau metų nesitikrina sveikatos, nors turėtų tai daryti kasmet ar kas porą metų.
Vežiotis sveikatos pažymėjimą neprivalu, sustabdę policininkai jų nereikalauja. Tad garbaus amžiaus asmenys pasitikrinti sveikatą suskumba tik prireikus keisti vairuotojo pažymėjimus.
Panevėžio miesto poliklinikos Medicininių profilaktinių tikrinimų komisijos pirmininkė Vida Barzdienė sako, kad sulaukę 65 metų vairuojantys gyventojai sveikatą turėtų tikrintis kas penkerius metus, nuo 70 metų – kas dvejus metus, nuo 80 metų – kasmet. Tačiau žmonėms, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis, vairuotojo sveikatos patikros pažymėjimai išduodami trumpesniam laikui, nepaisant, kad jie dar nesulaukę 65 metų.
Kitaip sakant, jeigu žmogus serga ligomis, kurios jam atsisėdus prie vairo gali sukelti pavojų pačiam ir kitiems eismo dalyviams (pavyzdžiui, epilepsija, sunkia kraujagyslių ir širdies patologija), jis turi pereiti komisiją taip dažnai, kaip mano esant reikalinga medikai.
Šiais metais poliklinikos Medicininių profilaktinių tikrinimų komisija sulaukė nemažai garbaus amžiaus vairuotojų. 2014 metais baigiasi jų vairuotojų pažymėjimų galiojimas. 2003-ųjų pabaigoje ir 2004-ųjų pradžioje lietuviai masiškai keitė iki 1990-ųjų kovo 11 dienos išduotus pažymėjimus. Jie galioja dešimt metų, tad galiojimo terminas pasibaigė pernai arba baigiasi šiais metais.
Pasak V. Barzdienės, yra po 70 ir daugiau metų sulaukusių senjorų, kurie sveikatos nesitikrino 10 metų. Kol jiems neprireikė naujų teisių, tol nereikėjo ir sveikatos pažymos.
Visiškai sveikų vyresnio amžiaus žmonių tėra vienetai. Medikai, spręsdami, kuriam leisti vairuoti, kuriam ne, vadovaujasi Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis vairuotojų sveikatos tikrinimo taisyklėmis. Gydytojai pastebi, kad dalis dėl sveikatos vairuoti nebegalinčių pensininkų labai nusimena. Vairuotojo pažymėjimas jiems yra savotiškas patvirtinimas, kad dar visai nenuseno.
„Būna aštuoniasdešimtmečių, kuriems sveikatos būklė leidžia vairuoti, o būna, kad dėl sveikatos problemų negali vairuoti šešiasdešimtmečiai “, – kalbėjo V. Barzdienė.
Moterims sekasi prasčiau
„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas teigia, kad jų įmonės ilgametė statistika rodo, jog vyresni nei 74 metų vairuotojai į eismo įvykius patenka nuo 10 iki 50 proc. dažniau nei, pavyzdžiui, 40–50 metų vairuotojai. Manoma, kad tam įtakos turi susilpnėjusi senjorų rega, reakcija, be to, jie vairuoja rečiau nei darbingo amžiaus gyventojai.
Draudikams didesnį galvos skausmą kelia jauni, iki 27 metų vairuotojai, dar dažniau sukeliantys eismo įvykius. Pasak Lietuvos draudimo atstovo, 18–22 metų vairuotojai sukelia net iki 2-ų kartų daugiau eismo įvykių nei 40–60 metų vairuotojai.
Kalbant apie vidutinę vairuotojų padaromą žalą, senjorų padaryta žala yra apie 6–8 proc. mažesnė nei kitų amžiaus grupių eismo dalyvių. Tuo metu jaunimo iki 27 metų padaroma vidutinė žala yra 8 proc. didesnė nei kitų eismo dalyvių.
Tiesa, vyresnių moterų padaroma žala būna maždaug 10 proc. didesnė nei to paties amžiaus vyrų.
Apskritai moterims, palyginti su vyrais, vairuoti sekasi prasčiau. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, beveik visose amžiaus grupėse vyresnės nei 35 metų moterys padaro daugiau avarijų nei vyrai.
Ekstremaliose situacijose sutrinka
Europos draudimo bendrovė „Ergo insurance“ skelbia, kad pensinio amžiaus vairuotojai Lietuvoje sukelia 1 iš 12 eismo įvykių. Praėjusiais metais bendrovė užregistravo 1 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių sukeltų avarijų, šiek tiek mažiau vairuojančių pensininkų į eismo įvykius pateko dėl kitų vairuotojų kaltės.
Įmonė per metus už senjorų sukeltas avarijas išmokėjo 1,9 mln. litų. Tai sudaro vos kelis procentus visų žalų.
„Ergo insurance“ žalų administravimo direktorius Audrius Pilčičas sako, kad dažniausiai eismo įvykių kaltininkais tampa pensinio amžiaus vyrai. Palyginti su moterimis, jie pernai sukėlė 4 kartus daugiau avarijų. Pagyvenusių moterų vairuotojų mūsų keliuose yra gerokai mažiau negu vyrų.
A. Pilčičo teigimu, garbaus amžiaus vairuotojai važiuoja lėčiau, stengiasi nepažeisti Kelių eismo taisyklių. Dažniau problemų jie patiria esant sudėtingoms eismo sąlygoms: tamsiu paros metu, siaučiant pūgai, smarkiai sningant, spūstyse.
Daugiausia eismo įvykių jie sukelia dėl sulėtėjusios reakcijos, jiems sunkiau greitai įvertinti kitus eismo dalyvių veiksmus. Draudikai pataria vyresnio amžiaus vairuotojams pajutus senatvinius regėjimo, reakcijos sutrikimų nedelsti kreiptis į gydytojus.
Senjorams, kurie vairuoja rečiau, gyvena kaimuose ir retkarčiais išsiruošia į miestą apsipirkti ar aplankyti giminaičių, patariama iš anksto suplanuoti savo maršrutą.
Šiurpina kai kurios senjoros
Policija neregistruoja neįskaitinių avarijų, o būtent tokias dažniausiai ir sukelia pensinio amžiaus vairuotojai.
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro vadovas Virginijus Mačėnas mano, kad eismo saugumui svarbu ne vairuotojo amžius, o charakteris, vidinė kultūra.
„Jeigu mėgo greitį jaunas, tai greitai važinėja ir sulaukęs vyresnio amžiaus. Ir tarp jaunų, ir tarp pagyvenusių žmonių yra važinėjančiųjų atsargiai, gerbiančių kitus eismo dalyvius ir nepaisančių nei taisyklių, nei moralės“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie vyresnio amžiaus gyventojų vairavimo ypatumus, pareigūnas prisipažino, kad jį kartais labai nustebina ir senjorų elgesys prie vairo.
Kadangi savo asmeniniame automobilyje pareigūnas turi vaizdo registratorių, kai kurioms kelių chuliganėms paskui tenka apsilankyti policijoje. V. Mačėnas šiuo atžvilgiu, žinoma, išimties nedaro ir vyrams.
Amžius – ne kliūtis pradėti vairuoti
Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo 1 mln. 531 tūkst. 841 gyventojas, turintis galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Kiek iš jų yra sulaukę pensinio amžiaus, šios įmonės atstovė Laima Užupė pasakyti negalėjo – reikėtų specialiai skaičiuoti.
Įdomu tai, kad tarp vyresnio amžiaus, 61–70 metų, gyventojų pirmą kartą gavusių vairuotojų pažymėjimą, moterų yra dvigubai daugiau nei vyrų.
Pernai pirmą kartą vairuotojų pažymėjimus šalyje gavo 32360 pradedančių vairuotojų, tai yra 6562 vairuotojais (16,9 proc.) mažiau nei 2012 m.
Pradedančių vairuotojų skaičiaus mažėjimas susijęs su demografine šalies padėtimi, bendru gyventojų skaičiaus mažėjimu.
Dauguma (66 proc.) pradedančių vairuotojų – jauni, iki 21 metų. Šioje amžiaus grupėje pradedančio vairuotojo pažymėjimus gavo daugiau vaikinų (12431) nei merginų (9035), tačiau visų likusių amžiaus grupių moterų buvo daugiau.
Galima nuspėti, kaip vairuos ?
Vytauto Didžiojo universiteto psichologės Aistė Pranckevičienė ir Auksė Endriulaitienė 2011 metais atliko tyrimą. Mokslininkėms rūpėjo išsiaiškinti, ar vyresnio amžiaus žmonės prie vairo patiria daugiau sunkumų negu vidutinio amžiaus vairuotojai.
Tyrime dalyvavo 85 asmenys nuo 50 iki 76 metų, iš jų 61 vyras ir 24 moterys.
Jie buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes: 50–60 metų ir 61–76 metų. Tyrimas buvo dviejų dalių. Pirmoje jo dalyje vairuotojų buvo prašoma atlikti keletą vizualinių ir motorikos testų: atsiminti tam tikrą raidžių seką, atlikti ėjimo užduotį ir kt.
Antroje dalyje tiriamųjų buvo prašoma atsakyti į 20 klausimų, susijusių su jų patiriamais vairavimo sunkumais, pavyzdžiui, kaip jiems sekasi pastebėti kelio ženklus, ar sunku nuspausti stabdžio pedalą ir kt.
Įvertinusios tyrimo rezultatus, psichologės konstatavo, kad vyresnio amžiaus vairuotojams prasčiau sekėsi atlikti vizualinius ir motorikos testus. Jie, palyginti su vidutinio amžiaus vairuotojais, patiria daug daugiau sunkumų vairuodami.
Visi šie minėti veiksniai yra tarpusavyje susiję. Kitaip sakant, vairuotojams, kurie prasčiau atliko testus, buvo sunkiau ir vairuoti.
Kad sužinotume, kaip seksis pagyvenusiam žmogui valdyti automobilį, nebūtina jo sodinti prie vairo. Tai galima nustatyti specialiais testais.
