Žiema jau alsuoja į nugarą. Peršalę, sukarščiavę ir vėl norėsime pasveikti dirbdami. Neturėsime laiko nueiti pas gydytoją, griebsimės vaistinėlėje užsilikusių antibiotikų. Kuo gali baigtis piktnaudžiavimas šiais vaistais, jie tebėra mūsų gelbėtojai ar pavojingi priešai, konsultuoja Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas gydytojas Rimas JANKŪNAS.
- Gydytojai pastebi, kad atsiranda vis daugiau pacientų, kurių išgydyti tradiciniais antibiotikais nebegalima. Kodėl senieji antibiotikai prarado veiksmingumą?
- Prieš 60 metų, kai buvo išrastas penicilinas, gydytojų skiriama ir labai efektyvi dozė buvo 50 tūkstančių vienetų. Dabar ji padidinta iki milijonų vienetų. Toliau didinti jau nebegalima. Tenka rinktis: arba gydyti naujais labai brangiais antibiotikais, arba jų atsisakyti ir taikstytis su dideliu mirštamumu dėl to, kad ligų negalima išgydyti dėl bakterijų atsparumo antibiotikams.
Praėjusį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkavusi Švedija kėlė šią problemą ir pateikė duomenis, kad dėl ligų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos, Europos Sąjungoje kasmet miršta 25 tūkstančiai žmonių. Kiek tiksliai tokių atvejų būna Lietuvoje, nežinome, bet vidutiniškai turėtų būti 400 pacientų. Švedija ragina šalis kuo greičiau spręsti šią problemą, prisidėti prie naujų antibiotikų kūrimo. Jeigu nieko nebus daroma, taps sudėtingos ir pavojingos organų transplantacijos, piktybinių ligų chemoterapija.
Atsparumas antibiotikams atsiranda dėl neracionalaus jų vartojimo, piktnaudžiavimo. Jeigu antibiotikus geriame be gydytojo paskyrimo, nepaisome nei dozės, nei vartojimo trukmės, galime sunaikinti tik dalį jautresnių bakterijų. Kitos, ne tokios jautrios, lieka organizme ir toliau dauginasi, tampa atsparios tiems antibiotikams, kuriuos vartojome ne taip, kaip reikia. Kai žmogus dėl per mažų dozių tampa atsparus, tenka skirti labai dideles dozes. Ilgainiui prieinama iki tokių, kokių ligonis nebegali toleruoti.
- Ar pastaraisiais metais yra sukurta naujos rūšies, labai veiksmingų antibiotikų?
- Tenka apgailestauti, kad naujų antibiotikų kūrimas yra gana lėtas procesas. XX a. pabaigoje atsirado naujų efektyvių antibiotikų grupių, o dabar sukuriamas vos vienas kitas. Antibiotikų poreikis pasaulyje didėja, nes atsparių jiems bakterijų atsiranda vis daugiau. Atsparumą bakterijoms galima nustatyti tik laboratorijose. Todėl tos pačios ligos išgydomos arba neišgydomos visai.
- Kokios dar žalos gali pridaryti antibiotikai?
- Benzilpenicilinas išprovokuoja alergiją, aminoglikozidai pažeidžia klausos organus, inkstus. Antibiotikai, kovodami su ligos sukėlėjais, sunaikina ir normalias žarnyno bakterijas. Nelikus gerųjų, įsivyrauja kolitą sukeliančios klostridijos. Žmogus smarkiai viduriuoja. Kai pažeidžiama žarnų gleivinė, ima viduriuoti su krauju ir gleivėmis. Tai pavojinga gyvybei. Ligonį galima pagydyti kitais, klostridijas veikiančiais antibiotikais.
Genė Silickienė
