Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre baigtas restauruoti seniausias mūsų laikus pasiekęs molbertinės tapybos kūrinys Lietuvoje - Lukiškių Dievo Motinos ikona į šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią prie sostinės Lukiškių aikštės grįš tik kitų metų pavasarį.
Penkerius metus tirta ir restauruota XV a. pab. - XVI a. pradžios ikona antradienį oficialiai perduota broliams dominikonams ir nuo lapkričio 20 dienos bus eksponuojama Bažnytinio paveldo muziejuje kartu su dokumentine ir informacine medžiaga, čia vyks ir pažintiniai seminarai apie stebuklingų paveikslų keliones.
Kaip Eltai sakė Domininkonų ordino Baltijos šalių Angelų sargų generalinio vikariato generalinis vikaras Saulius Rumšas, nei prieš šias šv. Kalėdas, nei šv. Velykų proga šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje ikonos dar nepamatysime, o ją atidengti ir pašventinti specialiai įrengtame altoriuje šalia centrinio altoriaus planuojama kitų metų gegužę.
"Meno kūriniai nyksta, todėl daugelyje užsienio šalių bažnyčiose yra tobulai atliktos meno kūrinių kopijos, tuo tarpu originalai saugomi saugyklose. Mes tikimės, kad broliai dominikonai labai saugos šį unikalų, stebuklingai po visų Vilniaus gaisrų, karų ir netekčių išlikusį sakralinės tapybos kūrinį, jam pagal šiuolaikines technologijas įrengs altorių", - kalbėjo Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
Ar restauruota bizantiško stiliaus ikona ir toliau bus tikinčiųjų pamaldumo objektas ir šiais laikais, muziejininkai nesiryžta teigti, nes skatinti pamaldumą daugiau kaip prieš 500 metų sukurtam šventajam paveikslui - brolių dominikonų reikalas.
Po tyrimų ir restauravimo darbų vėl nušvito tikrasis kūrinio vaizdas - atidengta pirminė, autentiška Lukiškių Dievo Motinos ikonos tapyba, nustatyta jos kilmė ir patikslintas ikonos sukūrimo laikas. Muziejininkų teigimu, stebuklingu laikomas atvaizdas yra unikali Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kultūros istorijos vertybė, seniausias išlikęs molbertinės tapybos kūrinys ne tik Lietuvoje, bet ir buvusios LDK teritorijoje.
Ikoną dešimt metų tyrinėjusi menotyrininkė dr. Tojana Račiūnaitė šį darbą vadina "menotyriniu nuotykiu" ir "detektyvu", kuris dar nesibaigė - iki šiol nesurastas ypatingos vertės gryno sidabro ikonos aptaisas, dingęs be pėdsako.
"Lietuvoje neturime tokių ikonų, nėra su kuo palyginti, todėl konsultavausi su Rusijos specialistais. Šioje ikonoje stebina ypač švarus kreidinis gruntas, aukso dulkių likučiai, ypatinga Dievo Motinos veido išraiška, grakščios rankos, labai jautrus piešinys, kompozicijos dermės ir muzikalumas - matosi, kad dirbo aukščiausio meistrystės lygio ikonų piešėjas", - kalba menotyrininkė.
Seniausiu dailės kūriniu Lietuvoje tituluojama Vilniaus katedroje esanti Jėzaus nukryžiavimo scenos freska (XIV a. pab. - XV a. pr.), o Lukiškių Dievo Motinos ikoną muziejininkai turi pagrindo laikyti seniausiu Lietuvoje esančiu molbertinės tapybos istoriniu paveikslu, tiesa, nutapytu ant liepos medienos lentų.
Dievo Motinos ikoną kaip karų su Maskva grobį XVII a. parsivežė LDK artilerijos generolas, Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas Gosievskis. Po Motiejaus mirties jo sūnus Vincentas Dumblių dvare buvusį atvaizdą atidavė Seinų dominikonams. Vienuoliai jau turėjo stebuklais garsėjančią Marijos statulėlę, todėl ikoną 1684 m. dovanojo Vilniaus šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui. Nuo tada pradėti patirti stebuklai, susiję su Lukiškių Dievo Motinos atvaizdu, 1737 m. publikuoti stebuklų knygoje "Mistinis fontanas". Lukiškių Dievo Motina kabojo prieš Didįjį altorių įtaisytoje ikonos nišoje, papuošta aptaisais ir votais. Atnaujinant atvaizdą atviros nuo aptaisų vietos būdavo pertapomos pagal vakarietiškos tapybos pavyzdžius.
Nuo 2008 m. ikoną Prano Gudyno restauravimo centre restauravo aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė Janė Bilotienė, anksčiau restauravusi ir pačius garsiausius šventuosius Dievo Motinos atvaizdus Lietuvoje, - Vilniaus Aušros Vartų paveikslą, Sapiegų Madoną, dabar esančią Vilniaus arkikatedros bazilikos Goštautų koplyčioje, Šiluvos bazilikos ir Palangos bažnyčios švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslus, daugelį kitų vertingiausių sakralinės dailės kūrinių.
Restauravimo metu sluoksnis po sluoksnio buvo pašalinti visi užtapymai ir atidengta autentiška tapyba. Visi restauravimo darbai buvo atliekami kartu su menotyriniais, fizikiniais ir cheminiais tyrimais, užtikrinusiais autentiškos tapybos išsaugojimą. Lietuvos specialistus konsultavo garsiausi ikonų tyrinėtojai iš Rusijos.
Lukiškių Dievo Motinos ikonos technologinių tyrimų ir restauravimo darbus iš dalies rėmė Kultūros rėmimo fondas, menotyrinius tyrimus - Lietuvos mokslo taryba.
