Dublino susitarime yra teigiama, kad tvarkytis teisinius dokumentus dėl prieglobsčio suteikimo migrantui turi ta Europos Sąjungos šalis, į kurią pabėgėlis ar migrantas atvyko pirmiausiai.
Migracijos krizė buvo aptarta neformaliame ES lyderių susitikime Briuselyje prieš šią savaitę prasidėsiantį vadovų susitikimą.
Migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų banga, nuvilnijusi per Europą 2015-2016 metais, jau senokai nuslūgo, tačiau migracinis klausimas daugelyje žemyno šalių iki šiol lieka neišspręstas.
Grėsmė Šengeno zonai
Italija – pagrindinė valstybė, per kurią į Europą patenka dauguma migrantų iš Šiaurės Afrikos, ir paskutinių rinkimų metu nugalėjo dešiniųjų „Šiaurės lygos“ partija. Savo rinkėjams ji pažadėjo imtis griežtesnių priemonių imigrantų atžvilgiu ir deportuoti nelegalus.
Paskutines kelias dienas Italija tokių veiksmų ir imasi: atsisako priimti du laivus, kuriais buvo atgabent jūroje išgelbėti migrantai, draužia italų laivams užsiimti gelbėjimo jūroje darbais.
Giuseppe Conte kreipėsi į Europos Sąjungos lyderius su siūlymu bendrai spręsti migracijos problemas, o taip pat bausti tas šalis, kurios atsisako priimti migrantus ar pabėgėlius.
Italų premjeras pateikė siūlymą ES šalyse įkurti „migrantų centrus“ tam, kad būtų galima padėti Italijai, kurioje vien per paskutinius 4 metus atsidūrė daugiau nei 400 tūkst. migrantų.„Visi, kurie atsiduria Italijoje, atsiduria Europoje... Šengeno zona atsidūrė grėsmėje“, -- teigiama dokumente, kuriame be kitų reformų yra siūloma ir Dublino sutarties peržiūra.
2018-aisiais 14 tūkst. migrantų atvyko į Italiją, dar 12 tūkst. – į Graikiją ir beveik 10 tūkst. atsidūrė Ispanijoje.
Praėjusią savaitę Italijos valdžia nedavė leidimo „Aquarius“ su 630 iš Libijos pakrančių laivų išgelbėtų migrantų įplaukti į italų uostą. Laivas, galų gale, pateko į Ispaniją.
Italija pareiškė, kad Libijos pakrantėje plaukiančiais migrantais turėtų rūpintis šios šalies valdžia. Žmogaus teisių aktyvistai tikina, kad tai galimai reikš migrantų prievartavimą ir pardavimą į vergystę.
Visi atsako už viską
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė apie būtinybę bendrai surasti atsakymą į šią problemą: „Visi atsako už viską. Kur įmanoma, mes norėtume surasti bendrą europietišką problemos sprendimą. Kur tai neįmanoma, mes norime, kad šalys, pasirengusios bendradarbiavimui, kartu sukurtų veiksmų planą“.
Anot A. Merkel, birželio pabaigoje visišką konsensusą migracijos klausimais Europos Sąjungos valstybėms vargu ar pavyks. „Bus dvišaliai ar trišaliai susitarimai, kvietimai padėti vieni kitiems. Ne visada reikia laukti visų 28 ES šalių sutikimo, tačiau būti vadovautis tuo, kas svarbu vienai ar kitai valstybei“, -- aiškino A. Merkel.
Būtent A. Merkel sušaukė sekmadieninį ES atstovų susitikimą. Vokietijos politikę spaudžia ir namuose – praėjusią savaitę Vokietijos VRM vadas Horstas Seehoferis iškėlė ultimatumą: jeigu A. Merkel nepasiūlys naujų migracijos susitarimų visos Europos mastu, Vidaus reikalų ministerija sustabdys naujų migrantų įleidimą į šalį.
Pats H. Seehoferis siūlo į Vokietiją neleisti migrantų, kurie jau užsiregistravę kitoje ES šalyje (pavyzdžiui, Lietuvoje), tačiau A. Merkel šios idėjos nepalaiko.