Gruodžio 21 d. – Lietuvos įsiliejimo į Šengeno erdvę data – į Lietuvos istoriją bus įrašyta kaip diena, kurią žengtas dar vienas svarbus Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą žingsnis.
Lietuvos įsiliejimas į Šengeno erdvę – puikiausias pavyzdys, liudijantis, kad ir būdami ES šalimi nare sėkmingai tęsiame integraciją. Kitaip tariant – vis labiau artėjame prie tų valstybių, kuriuos yra nužengusios tolimą kelią nuo formaliosios narystės ir yra Europos Sąjungos branduolys. Lietuvai šis žingsnis – nepaprastai svarbus. Branduolio valstybės naudojasi daug didesniais patogumais ir sukuria daug didesnes laisves savo piliečiams, sudaro platesnes galimybes savo verslui, sukuria sąlygas kur kas labiau įtakoti ir Europos politiką.
Šengeno narystė neatėjo lengvai, reikėjo pasiruošti vidinių ES sienų atvėrimui, garantuoti išorinės ES sienos rytuose tinkamą apsaugą, prisijungti prie Šengeno informacinės sistemos. Įgyvendinant šiuos reikalavimus suderinta teisinė bazė, sukurta reikiama infrastruktūra, informacijos perdavimo sistema, parengti kvalifikuoti specialistai. Šiems darbams skirta per 500 mln. ES parama, gerai iliustruoja, parengiamųjų darbų prisijungimui prie Šengeno erdvės mastą. Žinoma buvo abejonių, kad Lietuva sugebės sėkmingai pasiruošti, tačiau pagrindinis visų darbų variklis buvo įsitikinimas, kad neturime teisės pavėluoti ir Lietuvai būtina prisijungti prie Šengeno erdvės kartu su kitomis aštuoniomis Europos valstybėmis kartu. Stiprus variklis buvo ir Seimo Europos reikalų komiteto Lietuvos Respublikos pasirengimo įgyvendinti Šengeno teisyną priežiūros pakomitetis, kuriame pastoviai nagrinėjome Lietuvos pasirengimo įsiliejimui į Šengeno erdvę klausimus, reikalavome ir Vidaus reikalų ministro laiku atlikti darbus, ir tai buvo reikalinga, kad laiku suspėtume pasirengti ir būti tarp tų 9 valstybių, kurios įsiliejo į Šengeno erdvę ir išplėtė ją iki 24 narių, kurios lygiomis teisėmis naudojasi judėjimo laisve šioje erdvėje.
Per visą pasiruošimo įsiliejimui į Šengeno erdvę laikotarpiui kartais buvo pamirštami pagrindiniai šių darbų siekiai. O tai yra akivaizdūs privalumai, kuriuos suteikia Šengeno sutartis. Pirmiausia tai, žinoma, laisvas ir supaprastintas judėjimas Šengeno erdvės šalyse – panaikinamos vidinės ES sienos, kartu ir pasienio kontrolės procedūros. Tokie pat palengvinimai – ir mūsų vežėjams, ir prekiautojams, gabenantiems krovinius. Kitas privalumas yra susijęs su galimu didesniu turistų srautu – keliautojų, kurie pasirinks Lietuvą būtent dėl supaprastintų pasienio procedūrų. Europiečiai pagrįstai nemėgsta nereikalingų biurokratijos suvaržymų ir mielai renkasi keliones, kur tokiu suvaržymų nėra.
Lietuvai, esančiai ES rytuose, atliekant pasirengimo darbus, teko ir atsakinga užduotis užtikrinti išorinės ES sienos apsaugą, pakankamai sudėtinguose sausumos ir vandens pasienio ruožuose su Baltarusija ir Rusijos Respublikos Kaliningrado sritimi. Ir šiam Šengeno erdvės iššūkiui sėkmingai pasirengėme, tad šiandien galime pasveikinti vienas kitą, kad Lietuva žengusi dar vieną svarbų žingsnį ES branduolio valstybių link – laiminti Lietuva. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva sėkmingai jungiasi prie bendraminčių Europoje ir taip prisideda prie jos stiprinimo. Galų gale norisi pasidžiaugti, kad buvimas Šengeno erdvėje ir jos suteikiami privalumai – nėra privalumai tik valdžiai. Galimybė nevaržomai keliauti nuo Medininkų iki Porto – taip paprastai, bet vaizdžiai galima apibūdinti Lietuvos įsiliejimo į Šengeno erdvę naudą kiekvienam Lietuvos piliečiui.
Petras Auštrevičius yra Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas
