Modifikacijos – pareikalavo laiko
Kiekvieną kartą išgirdę žodį – modifikacijos, daugelis automanų pagalvoja apie stilingus „HRE“ ratlankius, reguliuojamo aukščio ir kietumo amortizatorius, sportinius lopšius – priedus, kurie aplinkiniams siunčia akivaizdžia žinutę, jog pro šalį važiuojantis automobilis nėra standartinis. Gatvėje einantys Lietuvos piliečiai pažvelgę į Luko vairuojamą „Mazda“ tikrai nesugebėtų pasakyti, jog turi ne ką mažiau modifikacijų negu daugybę dėmesio sulaukiantis išskirtinių automobilių parodos dalyvis. Skirtumas tik tas, jog gausų atliktų darbų kiekį slepia santūrus „Mazda 323F“ eksterjeras.
Vilniuje gyvenantis automanas nuo pat pirmųjų akimirkų japonišką „Mazda“ vertino ne tik kaip pirmąjį automobilį ar projektą, kuriuo galėtų išsikovoti tuziną karmos taškų. Visų pirma – tai buvo Senelio palikimas ir tik po to – transporto priemonė, automobilis, projektas, kuris suteikdavo pačias geriausias emocijas vairuojant.
„Kiekvieną kartą atsisėdus japoniškas hečbekas suteikdavo milžinišką gerų emocijų pliūpsnį. Daugeliui tai gali nuskambėti keistai, nes automobilį varė vos 1,6 litro darbinio tūrio motoras, o pavarų perjungimą teko perleisti automatinei transmisijai“, – priduria Lukas.
„Bėgant laikui supratau, jog atėjo metas atsiversti naują lapą ir jo viršuje užrašyti – „Naujas projektas“. Nuo tada baigiau su „Mazda“ važinėti ne jai skirtais keliukais ir vieškeliais, įsigijau kasdieninėms reikmėms skirtą automobilį, o Senelio padovanotą „Mazda“ pastačiau į garažą“, – pirmuosius projekto žingsnius prisimena Lukas.
Pradėjus regzti planą apie būsimas modifikacijas, Lukas labai greitai buvo sugrąžintas į realybę. Tuomet japoniškas hečbekas oficialiai priklausė vaikino Mamai, kuri į bet kokias modifikacijas ir tobulinimus žiūrėjo skeptiškai. Taip pat kaip ir daugelis Lietuvos piliečių į Lietuvos seime esančios valdančiosios daugumus priimamus sprendimus.
Nesuradęs reikiamų argumentų pakeisti Mamos nuomonę, Lukas atsidarė naudotų automobilių skelbimų portalą ir pradėjo ieškoti kitos „Mazda 323F“. Netrukus, po pakankamai sėkmingų pasekmių, Lukas savo rankose laikė užvedimo raktelius nuo „Mazda 323F“, kurios priekinius ratus suko ne 1,6 litro, o galingesnis – 1,8 litro jėgos agregatas. Be to, galingesnis motoras buvo suporuotas ne su automatine, o mechanine pavarų dėže.
„Pereiti nuo automatinės prie mechaninės transmisijos buvo tikra atgaiva“, – priduria Lukas.
Modifikacijų sąraše pirmuoju numeriu buvo pažymėta nauja išmetimo sistema. Kodėl? Vaikino teigimu, naują, triukšmingesnę išmetimo sistemą norėjosi sumontuoti dėl pusbrolio padarytos įtakos.
„Visada pavydėdavau pusbroliui, kuris vairuodavo automobilius, leidusius jį ir jam priklausiusius ratuočius identifikuoti iš tolo“, – juokdamasis pasakoja Lukas.
Palaipsniui, vaikino atliekamų darbų sąrašas pradėjo ilgėti. „Mazda“ gavo „Remus“ galinį išmetimo bakelį, pusbrolis įteikė originalius „Mazda MX-5“ ratlankius, ant bagažinės dangčio atsirado stilingai atrodantis spoileris. O galų gale – Lukui pavyko įsigyti žeminančias spyruokles.
„Šių modifikacijų dėka mano „Mazda“ ne tik gražiai murkė, bet ir gražiai atrodė“, – didžiuodamasis priduria Lukas.
Netrukus vaikinas suprato, jog trijų automobilių parkas yra pernelyg sunki našta. Norint tinkamai ir kokybiškai juos prižiūrėti – reikia laiko, o laisvo laiko tuo metu Lukas neturėjo. Natūralu, jog vaikinui prireikė priimti ne patį maloniausią sprendimą – parduoti vieną automobilį.
Po ilgų svarstymų Lukas nusprendė, jog keletą modifikacijų gavusi „Mazda“ privalo iškeliauti, o Senelio padovanota „Mazda“ – pasilikti.
„Smagu yra tai, jog savo „Mazda“ perleidau į geras rankas. Iki šiol su juo pabendraujame, jis vis atsiunčia nuotraukų bei papasakoja apie atliktas modifikacijas“, – džiaugdamasis pasakoja Lukas.
Priėmus sprendimą pasilikti Seneliui priklaususią „Mazda“, vaikinas labai ilgai neliūdėjo – Lukas kibo į darbus ir prieš tai vairuotos „323F“ modifikacijas perkėlė į garaže stovėjusį modelį. Išmetimas – yra, ratlankiai – yra, žemesnė automobilio stovėsena – yra. Iki pilnos laimės trūksta energingesnio variklio ir normalios transmisijos.
„Didžiausia postūmį į priekį man padarė pusbrolis ir jo projektai. Jis turėjo ne vieną tokią „Mazda“, viena iš jų turėjo netgi variklį su turbina, tad neliko nieko kito tik įsigyti 1,8 motorą, pavarų dėžę, išsinuomoti garažą ir eiti dirbti“, – antrojo „Mazda 323F“ projekto etapą įvardina Lukas.
„Neturėdamas patirties automechanikoje, turėjau ieškotis pagalbos. Iš pradžių – tai pasirodė misija neįmanoma, bet dėka keleto „323F“ modelio ir projekto fanų, kurie paaukojo savo dienas ir naktis, pavyko įgyvendinti šią transplantaciją. Variklio keitimo metu net radau bendramintį, su kuriuo tapome labai gerais draugais, ir bendraujame iki šiol.“
„Visgi, vėliau savomis jėgomis reikėjo pabaigti darbus susijusius su laidais, pusašiais, varžtais, pavarų svirtimi, sankaba ir panašiai. Viskas užtruko ilgiau negu planavau, bet negaliu skųstis, nes daug ko išmokau, sunkiuoju būdu, nes žinojau, kad jei neišmoksiu ir neatliksiu, automobilis liks tame tamsiame garaže per visą žiemą.“
Bandys neišlipti iš rėmų
„Pradedu įtarti, jog šis projektas pabaigos neturi“, – su šypsena veide priduria Lukas, tačiau šioje situacijoje buvo atsidūrę praktiškai visi automobilių entuziastai, kurie gerdami rytinę kavą pagalvoja ne apie skanų kepsnį, kaip greičiau pasiekti darbovietę, o kur ieškoti reikiamos detalės ar į ką kreiptis patarimo, jog padėtų išlupti pavarų dėžę.
„Praėjusią vasarą pavyko gauti ir atrestauruoti originalias kėbulo apdailas, kurios padėjo Efkei pavirsti į šiek tiek agresyvesnę „323F“ modelio versiją. Ir galiausiai ratlankiai. Pavyko priderinti išmatavimus, stilių ir spalvą. Dabar automobilis atrodo beveik taip kaip aš jį įsivaizdavau paauglystėje.“
„Pats smagiausias dalykas, kuris yra susijęs su šiuo projektu – įvairios pažintys ir netikėtos kelionės. Ieškant kiekvieno autentiško originalaus varžtelio, slenksčio, kilimėlio ar net plastmasių tvirtinimų, Lietuvoje turbūt neliko miestelio ar kaimelio kuriame nebūčiau apsilankęs.“
Lukas pradėdamas pasakodamas apie šios „Mazda“ ateitį, iškart pateikia du galimus scenarijus. Pirmasis – iš pagrindų atnaujinti automobilio kėbulą. Antrasis ir Lukui labiau patinkantis – didinti priekyje tūnančio variklio galią. Kokiu būdu? Lukas, vėl, ant stalo pateikia du galimus pasirinkimus: Pirmasis – 1,8 litro darbinio tūrio motorui į kompaniją pasiūlyti turbiną, kuri ne tik skleistų ausiai mielus garsus, bet ir suteiktų užtektinai parako paspaudus akceleratoriaus pedalą. Antrasis pasirinkimas – šiek tiek kuklesnis, bet reikalaujantis gerokai daugiau bemiegių naktų. Lukas dvejoja ar vertėtų likti prie atmosferinio motoro ir žaisti ranka prieinamomis dalimis: velenėliais, purkštukais, oro paėmimu.
GALERIJA
