Prieš Vėlines įvykusi tragedija dar sykį primena apie tykančius pavojus keliuose. Pasvaliečių kaimo gyventojai į avariją pateko lankydami artimųjų kapus.
Lankė artimųjų kapus
Skaudi nelaimė sukrėtė Pačeriaukštės seniūnijos Pasvaliečių kaimą. Jis neteko iškart dviejų gyventojų - 75 metų Jono ir 71 metų Eugenijos Kazitėnų. Kitų metų rugsėjį, per Mykolines, darni, tvarkinga, sūnų ir dukrą užauginusi pora būtų šventusi auksinių vestuvių jubiliejų.
Pora žuvo avarijoje, kuri įvyko pirmadienį, apie 15 valandą, netoli Pasvalio rajone esančio Saločių miestelio.
Automobilis „Opel Astra„, išvažiuodamas iš šalutinio kelio Saločiai - Pasvaliečiai į automagistralę Vilnius - Ryga, nepastebėjo važiavusios mašinos „Opel Omega“. Pastarąjį vairavo Rygoje gyvenantis I. H. (gim. 1976 m.).
Pagrindiniu keliu važiavęs automobilis nebuvo praleistas. Įvyko žiauri avarija.
Automobilį „Opel Astra" vairavo 24 metų Svidžių kaime gyvenanti S. Š.
Tvarkingoje Kazitėnų sodyboje liko tuščia ir tylu. Jų dukrai Danguolei Dževečkienei vienintelė paguoda - kad anūkams Dievas paliko jų motiną.
Šalia moters sėdėjo Pasvaliečiuose gyvenanti jos mama Danguolė Dževečkienė, o ant galinės sėdynės - seneliai Jonas ir Eugenija Kazitėnai bei vairuotojos mamos gyvenimo draugas Zenonas Petrauskas.
Visa šeima tądien lankė ir tvarkė artimųjų kapus. Už septynių kilometrų nuo Saločių esančiose Brenčių kapinėse palaidoti abiejų senolių tėvai.
Grįždami namo užsuko į Saločiuose esančią parduotuvę gėlių - planavo jas vežti į Svilių kaimo kapines, kur palaidoti Zenono tėvai.
Artėjančios nelaimės niekas nenujautė.
Privažiavusi sankryžą vairuotoja sustabdė automobilį, tačiau iš kairės pusės nematė jokios mašinos. Pradėjo važiuoti toliau.
Danguolė Dževečkienė vėliau prisiminė, kad latvio automobilis išlindo labai netikėtai. Visi pradėjo šaukti, tačiau buvo vėlu - mašina trenkėsi į biržiečių automobilį. Didžiausias smūgis kliuvo kairei mašinos pusei, kur sėdėjo seneliai. Nuo smūgio J. Kazitėnas išskrido pro langą, o Zenonas atsidūrė automobilio bagažinėje.
„Dukra tik pradėjo šaukti, kad senelį užmušė. Zenonas bandė eiti prie šalikelėje gulinčio mano tėvo, bet suklupo", - kraupias avarijos akimirkas vėliau prisiminė D. Dževečkienė.
Greitosios medicinos pagalbos automobiliu nukentėjusieji buvo skubiai vežami į Pasvalio ligoninę. Deja, Jonas Kazitėnas mirė praėjus dešimčiai minučių po avarijos. E. Kazitėnienė, pasak artimųjų, buvo ruošiama operacijai, tačiau jos nebesulaukė.
Vairuotoja dėl bendro kūno sumušimo gydoma Pasvalio ligoninėje.
Nors avarijos dieną fiziniais negalavimais nesiskundė, tačiau naktį Zenonas pasijuto blogai. Antradienį jis kreipėsi į Biržų ligoninės medikus, šie jam skyrė gydymą namuose.
Lenkiasi prieš Dievo valią
Danguolė Dževečkienė antradienį minėjo, kad jai skauda sprandą, sumuštą koją. Tačiau labiausiai ją kamavo dvasinės kančios.
Moteris laukė atvykstančio Panevėžyje gyvenančio savo brolio, žuvusiųjų sūnaus, su kuriuo planavo dalintis laidotuvių rūpesčiais.
Moterį guodė tik viena mintis - kad jos dukra kartu nebuvo pasiėmusi vaikų - penkerių ir ketverių metų sūnelių. Tuo metu, kai įvyko nelaimė, jie buvo vaikų darželyje.
„Mano mama buvo labai pamaldi. Kai tik turėdavo sveikatos, iš vakaro susisukdavo plaukus, pasipuošdavo ir eidavo į Smilgių bažnyčioje vykstančias pamaldas. Dukrai sakau - gal Dievas taip parinko, kad paliko mamą vaikams, o pasiėmė senelius", - raudodama kalbėjo D. Dževečkienė.
Ji labiausiai išgyveno, kaip šią nelaimę ir kaltės jausmą sugebės pakelti dukra.
„Jai nesakiau, kad mirė ir močiutė. Bet ji pati suprato - manęs paklausė, kur laidosime senelius. Dukra senelius taip mylėjo. Kai pavasarį gavo vairuotojo pažymėjimą, seneliai džiaugėsi, kad anūkė juos nuveš visur, kur reikia. Taip ir buvo - vaikas labai daug padėjo", - kalbėjo gedinti moteris.
Darbštūs ir tvarkingi žmonės
Pasvaliečių kaimo žmonės apie žuvusius senolius bei jų artimuosius kalbėjo tik gerus žodžius.
Iš Pasvalio rajono dar sovietiniais metais atsikėlę Kazitėnai dirbo kolūkyje. Jonas - traktorininku, Eugenija - melžėja.
Pora įsigijo namą. Neseniai vyras pardavė Pasvalio rajone turėtą žemę, namelį apkalė dailylentėmis, įsirengė vonią, įsigijo naują virtuvės baldų komplektą. Ketino pirkti daugiau malkų žiemai - mėgo gyventi šiltai... Ir planavo dar ilgai gyventi.
Jonas Kazitėnas buvo be galo darbštus ir tvarkingas žmogus. Pasak artimųjų, verčiau svečias turėdavo laukti, bet jis būtinai savo lovą pasiklodavo. Tvarkingi namai liko ir jiems išvykus į paskutinę kelionę...
Pasak dukters, mama labai mėgo gėles. Jas prižiūrėdavo, kiek galėjo, planavo jų pasodinti dar daugiau.
Turėdami sveikatos Kazitėnai apsilankydavo ir kaimo bendruomenės renginiuose. Jonas nepraleisdavo Joninių švenčių.
Šiuo metu išpuoselėti namai tušti. Šeimininkų nesulaukia kieme pririštas šuo, o ant šulinio tupintis katinas Leopoldas turbūt vis dar tikisi, kad jį kas nors įleis pasišildyti į vonios kambarį...
Sankryža - pavojinga
Po avarijos į įvykio vietą suvažiavę ne tik Saločių, bet ir Pasvaliečių kaimo gyventojai piktinosi, kad sankryža esanti nesaugi.
Danguolės Dževečkienės draugė Audra Ajauskienė neslėpė, kad nuskubėjusi į įvykio vietą negailėjo piktų žodžių ten dirbusiems policijos pareigūnams.
„Sakiau, jog jie privalo ką nors daryti, kad kryžkelėje matomumas būtų geresnis. Klausiau, kiek gyvybių dar reikės paaukoti, kad ką nors padarytumėt. Iš Latvijos važiuojančius automobilius užstoja autobusų stotelė, įvairūs kelio ženklai. O greičio apribojimo mažai kas laikosi. Aš pati visuomet dukras įspėju, kad šioje sankryžoje būtų labai atsargios. Važiuojant reikia gerokai „iškišti„ mašiną į kelią, kad matytum, ar niekas nevažiuoja. O jei žiemą kelias slidus, gali ir nebesuspėti sustabdyti“, - kalbėjo moteris.
Jos manymu, reikėtų ne tik pastatyti ženklus, kad ši sankryža avaringa, bet ir įrengti kalnelius ar dar ką nors, kas pristabdytų eismą.
Pasvaliečių kaimo žmonės minėjo praėjusių metų sausio mėnesį toje pat vietoje įvykusią avariją, kai aštuoniolikmečio vairuojamas automobilis „Audi 80„ išvažiavo iš to paties kelio į pagrindinį ir palindo po sunkvežimiu „Volvo“. Tąkart žuvo du jauni mašinos keleiviai, Kiemėnų kaimo gyventojai. Vieno jų tėvas, beje, gyvena Pasvaliečiuose.
Kalbama, kad tąsyk vairuotojas tiesiog nepastebėjo vilkiko, nes jo šviesas užgožė sankryžą apšviečiančios lempos. Be to, tą vakarą snigo.
Pasvaliečiuose gyvenanti pieno punkto vedėja Snieguolė Morkvėnienė sakė, kad į Saločių miestelį apsipirkti važiuoja daug kaimo gyventojų, nes čia nebėra parduotuvės. Važiuojantys dviračiais, skuba apsipirkti į Smilgius, o mašinomis - į Saločius.
Maršrutinis autobusas į Saločius nevažiuoja. Kursuoja tik „geltonasis" autobusiukas, į šio miestelio mokyklą vežantis mokinukus.
Ieškos būdų sankryžą padaryti saugesnę
Pasvalio policijos komisariato viršininkas Marius Jablonskas sakė davęs nurodymą pareigūnams pasižiūrėti, ką galima būtų padaryti, kad ši sankryža būtų saugesnė.
„Kalbant apie kelią „Via Baltica", padaryta viskas, kaip priklauso. Įrengtas apšvietimas, padarytos saugumo salelės, lėtėjimo juostos, netoliese - stacionarus greičio matuoklis, pagrindiniu keliu leidžiantis važiuoti tik 90 kilometrų per valandą greičiu.
Bet kažko trūksta šalutiniame kelyje. Aišku, geriausia būtų padaryti žiedą, bet tai brangiai kainuoja ir darbai ilgai užtruks", - kalbėjo M. Jablonskas.
Tačiau tokį pasiūlymą jis žada pateikti eismo saugumu besirūpinantiems atsakingiems asmenims.
Atsiguls šalia artimųjų
Danguolė Dževečkienė, prisiminusi paskutines kartu su tėvais praleistas valandas, minėjo, kad jos tėtis, sutvarkius kapus, vis kalbėjo: „Čia manęs laukia."
Tą jis, pasak dukros, kalbėdavo kiekvieną kartą, kai atvažiuodavo į kapinaites.
„Aš ant tėtės dar pyktelėjau - sakiau, ką tu čia, tėte, kasmet vis tą patį. O pasirodo, artimieji jo jau sulauks", - raudodama kalbėjo moteris.
Jos gyvenimo draugas Zenonas moteriai guodėsi, kad teks laidoti antrus tėvus - jo tikrieji tėveliai jau seniai mirę, o šie buvo tapę savais.
Vyras ir žmona buvo pašarvoti Pasvaliečių kaimo buvusios kolūkio kontoros salėje - kaimo bendruomenės namuose dviem nebūtų užtekę vietos...
Jonas ir Eugenija Kazitėnai palaidoti Brenčių kaimo kapinaitėse.
Jurgita Vitkauskienė
