Tai, kas neįgudusiai akiai tėra šiukšlės, archeologui gali būti neįkainojami lobiai. Civilizacijos sukauptos šiukšlės liudija buvusią gyvenseną ir gali tapti netgi nemažais atradimais.
Trakuose žmonės gyvena jau gana ilgą laiką, o gyvenant vienoje teritorijoje susidaro kultūrinis sluoksnis, kuris yra jų veiklos rezultatas. Būtent dėl to senamiesčiuose, vykstant įvairiems statybų darbams ir kasant žemę,reikalingi archeologiniai tyrimai.
Šis straipsnis skirtas supažindinti visuomenę su archeologų darbu, kuris dažnai yra nepastebimas tačiau svarbus kaip praeities pažinimo šaltinis. Paprastai archeologinis sezonas prasideda jau pavasarį ir tęsiasi iki vėlaus rudens.
Surasta kunigaikščio moneta
Archeologų nenuvylė birželio mėnesį atlikti archeologiniai žvalgymai aplink buvusią „Nendrės“ kavinę.
Iškasta per 20 šurfų. Tyrimų metu nustatyta, jog dalyje teritorijos kultūrinis sluoksnis sunaikintas. Tačiau arčiau Karaimų tilto buvo aptiktas kultūrinis sluoksnis su XVI-XVII amžiaus radiniais.
Tai daugiausia keramika ir kokliai, taip pat surasta kunigaikščio Aleksandro, valdžiusio 1492-1506 metais, moneta.
Prireikė išsamių tyrimų
Ypač turtingas radinių buvo praėjusių metų sezonas.
2006 m. birželio mėnesį Karaimų g. 63 buvo atlikti archeologiniai žvalgymai, norint nustatyti kultūrinio sluoksnį. Viename iš šurfų aptikta daugybė keramikos ir koklių, įsigilinus pasirodė dvi, viena netoli kitos mūrinės sienos.
Padaryta prielaida, jog tai kažkokio pastato liekanos. Vienas iš variantų,jog tai gamybinės krosnies liekanos. Apie tai liudijo daugybė plytų nuolaužų ir intensyvi raudono molio spalva. Norint išsamiau ištirti pastatą, reikėjo atlikti pilnus tyrimus. Buvo ištirtas 100 kvadratinių metrų plotas.
Aptikta unikali krosnis
Archeologų lūkesčiai pasiteisino su kaupu: atsidengė XV-XVI a. plytų deginimo krosnis. Tyrimų metu nustatyta, kad tokio tipo krosnys turėdavo keletą statybos etapų ir buvo naudojamos ilgą laiką, kartais 100-150 metų. Išliko ir ankstyvesnis XV a. krosnies fragmentas su kontraforsu.
Krosnies dydisišties įspūdingas - 6 x 6 metrų. Ji buvo įkasta į šlaitą ir stovėjo netoli Galvės ežero kranto, prieš pat Trakų salos pilį.
Lobiai atliekų duobėje
Nustojus krosnį naudoti, ji buvo paversta atliekų duobe, tačiau į ją būdavo metamos gana įdomios šiukšlės, kurių didžiąja dalį sudaro koklių bei keramikos gamybinis brokas.
Tarp įdomesnių radinių – herbiniai kokliai su raidėmis, peilio kaulinė rankena, du pentinai,vienas ypač įspūdingas, nes ornamentuotas su ažūrinė žvaigždute, galėtų priklausyti kokiam kilmingam ponui. Visosurasta apie 4000 radinių.
Paslaptinga akmenų siena
Liepos mėnesį tvarkant požemines komunikacijas nuo bažnyčios iki Vytauto ir Karaimų gatvės sankryžos atsidengė iš akmenų mūryta siena. Deja, aiškesnio jos kontūro nepavyko nustatyti dėl darbų specifikos. Taip pat buvo surasta pavienių žmonių kaulų, kurie galėjo patekti iš bažnyčios teritorijos.
Tyrimų metų gatvės viduryje neaptikta vertingo kultūrinio sluoksnio. Matyt, jis buvo sunaikintas prieš kelis dešimtmečius tvarkant kelią.
Šimtametis kelias
Rugsėjo mėnesį buvo pradėti archeologiniai tyrimai Karaimų gatvės atkarpoje nuo Gežinio tilto iki Vievio žiedo. Kadangi visu gatvės ilgiu buvo kasama kanalizacijos trasa, tai ir tyrinėta praktiškai visa gatvė.
Pirmi įdomūs radiniai aptikti jau pačių tyrinėjimų pradžioje. Ruošiant gatvę kasimo darbams, buvo nuimamas asfaltas, po kuriuo atsidengė puikiai išlikęs XX a. pirmos pusės akmenimis grįstas kelias. Jis ir dabar eksponuojamas atkurtos Karaimų gatvės kraštuose.
Surastas naujas kapinynas?
Giliau nieko nepavyko aptikti, nes kelias buvo supiltinis ir jo lygis buvo dirbtinai pakeltas. Tačiau netoli Vievio žiedo, būtent šiose užpiltose žemėse, tyrinėtojų laukė netikėti radiniai. Buvo surasta kelios dešimtys, pasklidusių po visą plotą, žmonių kaulų. Be to,aptikta sudūlėjusių karsto lentų fragmentų bei vinių.
Vietiniai gyventojai patvirtino, jog statant šioje vietoje namus pasitaikydavo kaulų. Galbūt kadais čia būta kapinių?
Prielaidas dar reiks patvirtinti
Dėl kapinių buvo pareikštos dvi nuomonės. Pirma, greta esanti vietovė vadinama Rėkalniu, kurioje nuo Vytauto Didžiojo laikų buvo vykdomos mirties bausmės nusikaltėliams. Juos vėliau laidojo netoliese esančiose kapinėse. Antra, jog tai Antrojo pasaulinio karo aukų kapai. Tačiau kapinės buvo visiškai sunaikintos XX a. stumdant žemes ir tiesiant kelią. Ar šios versijos pagrįstos, vien archeologų išvadų per mažai. Tam reikėtų išsamesniųistorinių tyrimų.
Gausi tyrimų medžiaga šiuo metu saugoma Trakų istorijos muziejuje. Ją nagrinėja specialistai, ruošdami tyrimų ataskaitas, svarbias mokslui. Galbūt sužinosime ir naujų, lig šiol nežinomų Trakų istorijos puslapių.
Olegas Ševeliovas, Trakų istorijos muziejaus archeologas
