ES lėšomis pavyko suvaldyti nykstančių senųjų Lietuvos gyvulių veislių išnykimą. Šios veislės itin tinka laikyti kaip atrakcija kaimo turizmu besiverčiančių verslininkų ūkiuose, kurių pagrindinės pajamos nėra gyvulininkystė.
Nykstančių Lietuvos gyvulių veislių laikymas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ agrarinės veiklos programą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.
Nykstančiomis Lietuvos gyvulių veislėmis laikomos trys arklių veislės - žemaitukų, stambiųjų žemaitukų bei Lietuvos sunkiųjų, taip pat keturios galvijų veislės - Lietuvos šėmieji, Lietuvos baltnugariai, senųjų enotipų Lietuvos juodmargiai bei Lietuvos žalieji galvijai. Prie šios kategorijos priskiriamos ir Lietuvos baltosios (senojo genotipo) bei Lietuvos vietinės kiaulės, taip pat Lietuvos šiurkščiavilnės bei Lietuvos juodgalvės (senojo genotipo) avys. Prie nykstančių veislių priskiriamos ir vištinės žąsys, tačiau kadangi nėra jų apskaitos, neįmanoma jų patikrinti jokioje veislininkystės sistemoje, ar ta veislė įtraukta į kilmės knygą, ar ne, todėl jos buvo iš programos išbrauktos ir jų augintojams parama neteikiama.
Mindaugas Linkaitis
