D. Šemberas iki šiol yra tik geriausiu žodžiu minimas Maskvos CSKA ir Lietuvos futbolo federacijos koridoriuose. 10 metų Rusijos grando gretose ir 82 rungtynes su Lietuvos marškinėliais sužaidęs futbolininkas atsimenamas, kaip išskirtinis.
T. Langvinis laidą pradėjo išskirdamas vadinamąjį „Šembero efektą“ – gynybinio plano žaidėjas galėdavo labai sėkmingai įsijungti į veiksmus puolime.
„Kažkas panašaus. Geriausias pavyzdys – mūsų nacionalinės rinktinės rungtynės prieš Ispaniją, kai Darvydas Šernas įmuša įvartį. Būtent ten iš gynybos buvo ištrauktas kamuolys į atakuojančią zoną individualiais veiksmais. Nedažnai šį efektą girdžiu, bet toks dalykas mano žaidimo arsenale gyvavo“, – sakė D. Šemberas.
Visgi vilniečio futbolininko karjera prasidėjo gerokai anksčiau. Vos 18-os metų rinktinėje debiutavęs D. Šemberas prisiminė garsias asmenybes pašonėje.
„Tokie prisiminimai išlieka visam gyvenimui. Kai patenki su tokiais žmonėmis kaip Narbekovas, Ivanauskas į vieną rūbinę, supranti, kad karjera krypsta gera linkme. Tai išlieka visam gyvenimui, būdamas mažas vaikas mačiau juos kaip dievukus ir dabar dar matau.
Nuo to ir prasidėjo mano profesionalo karjera. Tai buvo ne nuo 16-os, kai pradėjau gauti pirmus pinigus, o būtent tada – kai pasirodžiau po keitimo vietoje Armino Narbekovo.
Tai buvo tarsi paskatinimas dar labiau siekti aukštumų. Jie padarė didžiausią įtaką mano tobulėjimui“, – pasakojo D. Šemberas.
Savo visą karjeros žydėjimą D. Šemberas praleido Maskvos CSKA klube. 2002-2012 armiečių sudėtyje praleidusio lietuvio karjera galėjo pakrypti ir kita linkme.
Prieš tai Maskvos „Dinamo“ žaidęs gynėjas jau buvo pasirašęs sutartį su kitu klubu, bet sulaukė skambučio iš CSKA ofiso.
„Tikrai taip buvo. Aš jau net buvau sudaręs sutartį su Sankt Peterburgo „Zenit“. Tuo metu jie su CSKA buvo didžiausi konkurentai. Kontrakto sąlygose buvo numatyta, kad Sankt Peterburgo klubas turi man iki tam tikros datos sumokėti sumą pinigų.
Vitalijus Mutko, sporto ministras ir „Zenit“ prezidentas, buvo įsivėlęs į politines diskusijas ir mane užmiršo. Tačiau paskambino CSKA, jie rinko pačius perspektyviausius žaidėjus, kūrė visai naują komandą. CSKA prezidentas nuo 2002-ųjų nepasikeitė – su manimi iškovojo 22 titulus ir dar kiek po manęs.
Manau, kad tai vienas sėkmingiausių Europos klubų vadovų. Būtent jis paskambino man, paprašė atvažiuoti į ofisą. Papasakojau, kas nutiko su „Zenit“ ir gavau atsakymą – „situaciją sutvarkysiu, imk pinigus, kurių norėjai“.
Nemeluoju, išsitraukė maišą „juodų“ pinigų. Na, man, jaunam žaidėjui, buvo sunku atsisakyti (juokiasi)“, – prisiminė D. Šemberas.
Per savo karjerą krūvą titulų iškovojęs Lietuvos ir Rusijos čempionas triumfavo ir Europoje – 2005-aisiais su CSKA triumfavo UEFA taurėje.
Visgi D. Šemberui atmintyje stovi visai kiti metai. 2010-aisiais CSKA žengė iki Čempionų lygos ketvirtfinalio, kuriame bendru rezultatu 0:2 nusileido būsimiems čempionams.
„Nepavadinčiau 2005-ųjų sėkmingiausiais. 2010-aisiais patekome į Čempionų lygos ketvirtfinalį, pralaimėjome Jose Mourinho vadovaujamam Milano „Interui“. Abi rungtynės buvo labai sunkios, minimaliais skirtumais.
Manyčiau, kad iš futbolo malonumo prasmės ir vertinant prieš kokius žaidėjus grūmėmės – tie metai buvo geriausi. Tada demonstravome brandžiausią, solidžiausią žaidimą, kuriuo mėgavosi ir aistruoliai.
Taip, 2005-aisiais laimėjome UEFA taurę (dab. Europos lygą), Rusijoje nuraškėme visus trofėjus. Tapome pirma Rytų Europos komanda laimėjusia šį titulą. Po mūsų tai padarė ir „Zenit“, ir „Šachtar“.
Pamenu tą naktį, visa Maskva buvo uždaryta, žmonės šventė. Kad uždaryti tokį miestą – reikia nuveikti labai daug. Žmonės ten siausti į gatves šiaip sau neina“, – sakė D. Šemberas.
„Nematoma pusė“ su D. Šemberu. Apie karjerą Maskvos CSKA, Lietuvos futbolo problemas, per didelę pagarbą varžovams, autoritetą Zidane'ą, skaudulį dėl netransliuotų rungtynių:
