– Ar jau ruošiatės atvykimui į Lietuvą?
– Taip, bilietai jau užsakyti, nekantrauju čia sugrįžti! Tiksliai nepamenu, kada, bet kartą jau koncertavau Lietuvoje. Bet šalį gerai prisimenu.
– Praėjusiais metais išleidote albumą „Crazy“. Papasakokite apie jį – koks jis, kuo jis kitoks?
– Man šis albumas ypatingas, buvo labai smagu jį įrašinėti. Bendradarbiaujant su prodiuseriu Printz Board išėjo tikrai puikus rezultatas. Jis ne tik dirba su tokiais žinomais atlikėjais kaip „Black Eyed Peas“, Shakira ar Macy Grey, bet ir gerai išmano džiazo muziką, todėl bendradarbiauti buvo vienas malonumas. Albumą įrašėme vos per savaitę. Dirbti kartu buvo lengva ir linksma.
– Koncertavote su daugybe žinomų R'n'B, Pop, roko muzikos atlikėjų. Su kuo dirbti patiko labiausiai?
– Iš tiesų man patiko dirbti su visais iš jų. Tarkime, tas pats Princas man yra lyg šių dienų Mocartas ar Betchovenas. Groti kartu su jo profesionaliais muzikantais man visada yra tikra šventė. Tai labai jaudinanti ir emocionali muzika. Esu įrašiusi vieną dainą su Beyonce, su ja dirbti buvo taip pat labai įdomu. Kai muzika yra gera ir aistringa, nesvarbu, kokio ji stiliaus. Esu laiminga grodama su savo grupe ir panaudodama įkvėpimą, kurio pasisemiu iš didžiųjų pasaulio žvaigždžių. Džiaugiuosi turėdama galimybę groti ir su pasaulinėmis žvaigždėmis, ir su savo grupe.
Candy Dulfer (nuotr. Organizatorių)
– Su kuo svajojate groti ateityje?
– Įdomu tai, kad niekad neplanavau ir net nesapnavau kada nors grosianti su visais tais garsiais muzikantais, su kuriais dabar groju. Todėl labai sunku atsakyti... Norėčiau pagroti su daugeliu talentingų muzikantų, kurių, deja, jau nebėra tarp mūsų. Bet šiaip man įdomūs įvairūs atlikėjai. Pavyzdžiui, man patiko groti net ir su „Sugar babes“.
– Anksčiau buvote kritikuojama kitų džiazo muzikantų, kad grojate R'n'B, Hip hopą, roką. Ar tikrai yra taip neįprasta saksofonu groti kitus muzikos stilius, ne tik džiazą?
– Nemanau, kad susilaukiau labai daug kritikos. Daug daugiau buvo malonių reakcijų. Dalykas tas, kad aš esu iš tų žmonių, kurie mėgsta pokyčius, eksperimentus, spontaniškumą. Kiti mėgsta viską daryti šiek tiek saugiau, tarsi apsidrausdami ir per daug nerizikuodami. Tai nieko blogo, tačiau aš manau, kad reikia maišyti įvairius dalykus, kultūras – mėgstu kompromisus. Naujame albume panaudojau šiek tiek Dub Step elementų – tai irgi kai kam nepatiko. Bet aš iš Olandijos, kur susipina daugybė kultūrų. Visa tai tarsi veidrodyje atsispindi ir mano muzikoje.
– Pirmasis jūsų instrumentas, kai buvote penkerių, buvo būgnai. Kodėl vis dėlto pasilikote prie saksofono?
– (Juokiasi) grojau būgnais dvi dienas, turėjau plastikinių mušamųjų komplektą. Bet man iki šiol labai patinka būgnai, kartais dar pagroju. Tada buvau visai maža ir negalvojau, kuo būsiu užaugus. Bet kartą tėčio (taip pat saksofonininko) paprašiau leisti pabandyti pagroti saksofonu ir po keleto dienų jau negalėjau jo paleisti iš rankų. Manau, kad didžiulę įtaką man padarė tai, kad mane nuo mažens supo tiek talentingų žmonių, profesionalų. Jau vien dėl to mano supratimas apie muziką lavėjo labai sparčiai. Ant scenos stoviu nuo 10-ies metų ir man labai pasisekė, kad dar niekada neteko galvoti, ką veikti toliau, gal tapti sesele ar panašiai (juokiasi). Mus nuolat visur kviesdavo, dar niekada neteko patiems prašytis koncertuoti . O saksofonas man tiesiog prilipo.
– Kaip manote, kodėl moteris saksofonininkė nėra toks jau dažnas reiškinys?
– Mano aplinkoje jų yra tikrai daug. Bet pasaulyje tikriausiai jų mažai dėl to, kad yra nusistovėjęs stereotipas, jog moteriai labiausiai tinka būti vokaliste. Daugelis mano, kad groti saksofonu yra nelengva, taip pat, kad suderinti muzikantės karjerą ir šeimą moteriai yra beveik neįmanoma. Mes nesame tokios laisvos kaip vyrai, vis dėlto. Aš irgi susiduriu su šiomis problemomis. Turiu mažai laiko, negaliu gaminti savo draugui. Kad ir vakar – pas mus užsuko draugai, o mes namie neturėjome nieko valgomo, nes prieš tai aš dirbau... Turėjome atsiprašinėti. Todėl dauguma merginų sudvejoja ir nesirenka muzikantės kelio. Bet aš mieliau matyčiau daugiau merginų grojančių instrumentais, nei dainuojančių didelėje salėje ir pasipuošusių ilga suknele...
– Jei turėsite vaikų ar mokysite juos muzikos?
– Kol kas jų neturiu, bet svajoju, kad vieną dieną taip tikrai nutiks, nes vaikus labai myliu. Pati turėjau nuostabią vaikystę, mano mama man buvo visas pasaulis. Savo vaikams leisiu užsiimti tuo, kuo jie patys norės, kuo mėgausis. Tikrai nebruksiu jiems instrumento vien todėl, kad pati esu profesionali muzikantė.
– Du pirmi jūsų albumai buvo pavadinti „Sexuality“ ir „Sex-a-Go-Go“. Kodėl pasirinkote seksualumo temą?
– Taip, tiesiog buvo apėmęs idėjų ir įkvėpimo stygius (juokiasi). Jei nuoširdžiai, tai, kai buvo išleistas pirmasis mano albumas, man buvo 18 ar 19 metų. Mano pažįstami profesionalūs džiazo muzikantai parduodavo tik kokius 500 ar 1000 albumo kopijų ir tai – savo draugams ar pažįstamiems. Pamaniau, kad jei jau išleidžiu albumą, noriu, kad jis būtų tikras sprogimas, todėl pasirinkau provokuojantį pavadinimą. Aš vis dar manau, kad pakuotė ir įvaizdis yra labai svarbu POP muzikos atlikėjui. Tačiau aš savo įvaizdį stengiuosi užpildyti tikrai gera muzika. Manau, tai tobula kombinacija. Netgi Princas vienam savo albumo viršelių nusifotografavo nuogas. Nemanau, kad aš taip išdrįsčiau. Bet vis gi – jei yra geras viršelis, bet nėra turinio – blogai, jei atvirkščiai – irgi ne kas.
– Ar žinote bet vieną lietuvių muzikantą?
– Deja ne. Tiesiog paprastai klausau tarptautinės, pasaulio muzikos. Kartą, kai buvau Vilniuje, lankiausi viename bare ir ten grojo gyvą muziką – buvo išties malonu klausytis. Draugai vis kviečia, kad pasilikčiau ilgiau, aplankyčiau daugiau vietų, susipažinčiau su vietiniais muzikantais, bet niekada neužtenka laiko, turiu skristi koncertuoti toliau...
– Ar žiūrite „Euroviziją“?
– Jei atvirai, tai – ne. Tai ne mano stiliaus muzika. Žiūrėdavau, kai buvau dar vaikas. Prisimenu Nyderlandų atlikėjus, kurie dalyvavo. Bet šiaip man nepatinka šis konkursas, pati muzika. Jei visiškai atvirai, tai aš labai nemėgstu konkursų ir varžybų muzikoje. Aš už tai, kad reikia būti aktyviems, stengtis pranokti, tobulėti, bet ne už varžymąsi dėl paties varžymosi. Nemėgstu ir talentų konkursų. Man patinka tai, kad atrandami jauni talentingi žmonės, bet tas vertinimas – vienas pirmas, kitas dešimtas – tai neturi prasmės.
– Tai jums pačiai niekada neteko dalyvauti jokiame konkurse?
– Tiesą sakant – ne. Atsisakiau iš ties didelių pasiūlymų. Tiesiog nenorėjau to daryti – tai ne man.
– Koks jūsų mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas?
– Labiausiai mėgstu klausytis muzikos, eiti į DJ'ų vakarėlius. Taip pat labai mėgstu skaityti knygas. Kartais patinka sportuoti, bet nelabai (juokiasi). Retkarčiais užsiimu pilates. O likusį laisvalaikį atiduodu savo gyvūnams – šunims ir katėms, tai pat šeimai ir draugams. Gastrolėse labai pasiilgstu savo draugių, kartais nesimatome ištisus tris mėnesius. Dažnai joms skambinu, norėdama įsitikinti, kad jos dar manęs nepamiršo.
– Kokiais dviem žodžiais apibūdintumėte savo artėjantį koncertą?
– Manau jis bus jaudinantis ir „funky“.
