Du vienos Marijampolės apskrities mokyklos moksleiviai su savo klase mokslų nebaigs – abu penkeriems metams įkalinti pataisos namuose, nes išžagino nepilnametę.
Spjovė Temidei
Policininkai, sužinoję, kad nepilnametė moksleivė Zita (15 m.; vardas pakeistas) apkaltino jos išžaginimu du savo bendramokslius, nenustebo. Mat šiedu jau nuo anksčiau pažįstami policijoje – žinomi įžūliu elgesiu, nepagarba aplinkiniams, nepaisantys savo tėvų prašymų nusiraminti.
Dešimtokas Kasparas M. (16 m.) ką tik buvo nuteistas už vagystes ir chuliganizmą. Teismas tąkart pasigailėjo pirmą kartą teisiamo paauglio, keletą mėnesių iki teismo praleidusio už grotų, ir paskyrė jam pusantrų metų laisvės apribojimo bausmę – nurodė mokytis ir naktis leisti tik namuose.
Devintokas Antanas J. (16 m.) irgi prieš gerą mėnesį buvo išgirdęs pirmąjį savo gyvenime teismo nuosprendį – už plėšimą buvo nuteistas dešimt mėnesių kalėti, tačiau bausmės vykdymą teismas atidėjo metams, suteikdamas galimybę moksleiviui įrodyti, kad jis suklupo, bet gali atsitiesti.
Vis dėlto toks Temidės pasitikėjimas – abiem moksleiviams nė motais. Kasparas M. į naują nusikaltimą įsivėlė praėjus vos trims savaitėms, kai grįžo iš tardymo izoliatoriaus, o Antanas J. – praėjus tik pusantro mėnesio nuo paskelbto švelnaus nuosprendžio.
Orgijos vidurdienį
Abu draugus teismas buvo įpareigojęs vėlų vakarą ir naktį būti tik namuose, tad šiedu rado kitą laiką nusikalsti – vidurdienį.
Būtent tokiu laiku jiedu ir dar trys tos pačios mokyklos moksleiviai laiką leido ne pamokose, o apleistame negyvenamame name, kur buvo įsirengę slaptą buveinę: ant krūvos plytų uždėję senas medines duris, o ant jų patiesę seną čiužinį ir patalynės. Kokių įvykių liudininku tapęs šis gultas iki lemtingojo įvykio, žino tik patys vaikinai, o šių metų kovo 31-ąją ant šio gulto buvo „vedama“ sekso „pamoka“ – matant kitiems.
Tą vidurdienį paaugliai, atėję į apleistą namą, gėrė alų. Vienas jų – toks Mantas P. – parašė SMS žinutę bendramokslei Zitai ir grasindamas pareikalavo tučtuojau ateiti į tą namą pasikalbėti, nes būsią blogai. Zita, skatinama smalsumo, išėjo iš pamokų ir nukulniavo pas piktai nusiteikusį bendramokslį.
Nuėjusi paauglė luktelėjo Manto lauke, tačiau buvo šalta, todėl įėjo į pastatą. Ten ji rado penkis pažįstamus bendramokslius ir, nieko blogo nenujausdama, prie jų prisėdo.
Ramus pokalbis truko neilgai – nuo alaus apsvaigę Kasparas ir Antanas pradėjo nedraugiškai prie Zitos kibti, ragino būti jų „meile“, atėmė telefoną. Kitiems trims vaikinams buvo liepta išeiti.
Likę vienu du su Zita, paaugliai laiko nešvaistė: pagrasino išsigandusiai nepilnametei, kad „pereis“ visi penki, jeigu ji nepaklusianti jiedviem. Tada Kasparas ir Antanas pastūmė Zitą galva į sieną (taip kiek apsvaigino ir išgąsdino), laikydami apnuogino ir pasikeisdami išžagino.
Vienu metu į patalpą buvo sugrįžę kiti trys vaikinai, tačiau jie, nors matė ant verkiančios mergaitės užgulusius bendramokslius, vaduoti jos nepuolė, o sudrausminti žagintojų neišdrįso.
Po šios sekso „pamokos“ Kasparas nenorėjo išleisti Zitos iš orgijų patalpos, bet Antanas buvo gailestingesnis – padavė jai džinsus, liepė susitvarkyti ir nusiraminti. Abu prigrasino niekam nepasakoti, nesiskųsti, nes būsią tik blogiau.
„Žiūrovai“ irgi kalti
Išniekinta paauglė kelias dienas taip ir tylėjo pribauginta. Po to ji pasipasakojo kelioms draugėms, o tos – keliems vyresniems bičiuliams, su kuriais organizuodavo įvairius kultūrinius renginius. Šie paragino nelaimėlę nenutylėti apie patirtą pažeminimą, nes nenubausti žagintojai gali ja vėl pasinaudoti arba ieškoti kitų aukų.
Taip abu įtariami žagintojai po kelių dienų atsidūrė už grotų. Kasparas neneigė, kad abu nusikalto, o Antanas tikino, jog esąs apšmeižtas.
Bylą nagrinėjant Marijampolės rajono apylinkės teisme, kategoriško neigimo taktikos jau griebėsi abu teisiamieji. Anksčiau duotus priešingus parodymus Kasparas aiškino kaip įvykį tyrusių pareigūnų psichologinio spaudimo rezultatą. Tik nė vienas, nė kitas negalėjo deramai paaiškinti, kaip pareigūnai galėjo „spausti“, kai per apklausas visą laiką šalia buvo advokatai.
Teismas nutarė, kad Zitos parodymuose nėra jokių nenuoseklumų ir melo. Tokią išvadą teismui padėjo padaryti trys liudiję teisiamųjų bendramoksliai, kurie apie nusikaltimą pasakojo atvirai, detaliai ir nuosekliai. Jiems tik teko išklausyti teismo proceso dalyvių gėdinančių žodžių – už tai, kad nepuolė gelbėti užpultos mergaitės.
Beje, teismų praktika rodo, kad būta ir tokių atvejų, kai tokie įvykio liudininkai, patys nelietę aukos, bet viską matę ir galėję užkirsti kelią nusikaltimui, buvo nuteisti kartu su žagintojais kaip nusikaltimo bendrininkai.
Auka neturi ramybės
Teismas abu nepilnamečius žagintojus, pridėjęs neatliktų bausmių dalį, nuteisė kalėti po 5 metus. Abiem nuteistiesiems dar nurodyta atlyginti nukentėjusiajai bendrą 35 000 litų moralinę žalą. Kol yra nepilnamečiai, abiem padėti įpareigoti jųdviejų tėvai. Beje, teismui neigiamai charakterizuotas Kasparas yra gana gerai vertinamos šeimos atžala, o patenkinamai charakterizuotas Antanas – irgi ne iš asocialios šeimos.
Kadangi abu nuteisti moksleiviai savo kaltę kategoriškai neigė, net neabejojama, kad šis teismo nuosprendis bus apskųstas, tikintis švelnesnio. Dėl švelnesnės bausmės tikrai prieštarautų nukentėjusi nepilnametė, nes, kaip neslėpė teisme, po įvykio ji jaučia didelę neapykantą savo skriaudikams ir vis dar negali ramiai gyventi: apie jos bėdą yra žinoma mokykloje, nes vaikai aktyviai skleidė nuogirdas, jai skaudūs smalsių bendramokslių žvilgsniai, gėda susitikti kitus tris įvykio dalyvius, kurie matė jos žeminančią kančią.
Irena ZUBRICKIENĖ
