Lietuvių leksikone šalia dabar beveik kasdien girdimų žodžių junginių „sekso vergė“, „sekso vergija“ atsirado dar viena keista žodžių samplaika - „sekso kankinys“.
Tokį epitetą šiomis dienomis Strasbūras priklijavo automobilių vagiui, kuris, praradęs laisvę, porą metų turėjo apsieiti be kūniškos meilės.
Žmogaus teisių teismas šį reiškinį pavadino žmogaus kankinimu, o "kankiniui" priteisė iš Lietuvos 21 tūkstančio litų kompensaciją.
Savo kančias automobilių vagis buvo įvertinęs daug brangiau – 300 tūkstančių. Bet Strasbūras, ačiū Dievui, dar pasvėrė, jog nuo sekso kančių nemirštama.
Kalėjimų vadovybė sukluso. Laikino sulaikymo kamerose sėdintiems ir jau nuteistiems kaliniams dabar teks įrengti mini viešbučius ilgalaikiams pasimatymams. O turimus pasimatymų kambarius patobulinti.
Tikriausiai, reikės patogių dvigulių lovų, spintų sekso objektų parėdams, spintelių kosmetikai, papuošalams ir aksesuarams.
Kad kaliniai pasimatymų dienomis galėtų laisvai ir patogiai mėgautis seksu. Kad jų seksas ir sekso aplinka atitiktų visus europinius reikalavimus.
O ką darys tie, kurie neturi sekso objekto? Ko gero, kalėjimų vadai turės parūpinti ir prostitučių... Antraip ir jie savo kančias įvertins trim šimtais tūkstančių.
Kančios iš tiesų – nepakeliamos. Juk esi pavalgydintas, aprengtas, apskalbtas, nereikia sukti galvos, ar rytoj neišmes iš darbo, ar turėsi, ką paduoti valgyti vaikams, gali mokytis kalbų, studijuoti teisę.
O jeigu nei mokslas, nei svetima kalba nelenda į galvą, žiūri pornofilmus ir nuolat galvoji apie seksą. Juk esi išsiilsėjęs ir persiilsėjęs. Kūnas šaukte šaukiasi moters artumos.
Europa Lietuvą sudrausmina taip, kad dabar įtempčiausiai turime galvoti apie vagis, žudikus, sukčius ir kitokio plauko nusikaltėlius.
Jiems turi būti sukurtos geros sąlygos kalėti ir pasimylėti. Jie turi gauti visavertį maisto racioną.
Jie turi miegoti švarioje patalynėje, turėti visas higienos sąlygas, kurių galbūt neturėjo nė namuose.
Reikia pasirūpinti kalinių užimtumu, kad jie, gink Dieve, nenuobodžiautų. Nuobodulys taip pat gali būti prilygintas žmogaus kankinimui.
Žodžiu, išeikime vėl į Baltijos kelią ir susikibkime rankomis už savo kalinių, už savo lesbiečių ir gėjų, už valkatų, tinginių ir visokių kitokių mažumų gerovę.
O gal susikibkime rankomis iki Strasbūro arba Briuselio? Gal užteks tų rankų, jei svetur gyvenantys lietuvaičiai prisidėtų?
Galėtum ironizuoti be galo, be krašto. Jeigu, žinoma, nebūtų liūdna ir baisu.
Kur mes gyvename? Kokie dalykai mums svarbiausi? Ir kodėl Europa mums turi nustatinėti prioritetus? Juk jais vadovaujantis vagis ir sukčius, sėdintis ne tik kalėjime, bet ir ant mokesčių mokėtojų sprando, ginamas labiau už dorą, dirbantį žmogų.
Nėra pinigų sunkių ligonių vaistams ir diagnostikos aparatūrai. Gydytojai varomi nemokamų atostogų.
Mokytojai laiku negauna atostogų pinigų. Uždaromos mokyklos ir kultūros įstaigos. Taupome net vaikų maitinimui.
Važiuojame duobėtomis miestų gatvėmis ir tarką primenančiais vieškeliais. Į kaimus jau nebeužsuka autobusai.
Pensininkams negrąžiname nusavintų pinigų.
Kainomis pirmaujame, o atlyginimais esame vieni paskutiniųjų Europoje.
Gal visą šitą socialinį foną irgi galima prilyginti žmogaus kankinimui ir visą lietuvių tautą paskelbti kankiniais?
Būtų unikalu. Kankinių tauta. Tik iš ko prisiteisime kompensacijas?
Kodėl Europa visada mums bruka atvirkštinę gyvenimo logiką? Juk logiškai mąstant, nusikaltęs žmogus nusipelnė ir apribojimų. Jam atimta laisvė – vadinasi, negali naudotis visomis laisvo žmogaus teisėmis.
Jau ir taip valstybė mokesčių mokėtojų pinigais kalinius maitina, šildo jų kameras, moka už jų sunaudojamą vandenį ir valgiui gaminti sunaudojamą energiją.
Šie dalykai, paprastai, suryja visą dirbančios šeimos biudžetą. O nusikaltęs kalinys visa tai gauna veltui. Užuot, kai išeis į laisvę, atidirbęs visuomenei už priverstinį veltėdžiavimą, jis dar reikalauja privilegijų.
Jeigu jau gyvenimas be sekso prilygsta žmogaus kankinimui, pagal europinę logiką išeitų, kad visi padorūs Lietuvos senberniai ir senmergės, našliai ir našlės, sutuoktinių palikti ir paliktos yra kankiniai.
Užsienyje uždarbiaujantys nuo šeimų atitrūkę vyrai ir moterys, nesugebantys apgaudinėti ir svetimoteriauti ar svetimvyrauti taip pat kankinasi. Jeigu šeimoje vienas sutuoktinis suserga, kitas automatiškai tampa kankiniu.
Tačiau daugelis šių niekam nenusikaltusių žmonių tikrai nesureikšmina sekso problemos. O dar daugiau sunkų gyvenimo jungą velkančių žmonių turbūt tik nusijuoktų: „Kad man kas duotų tik tokias kančias.“
