Namuose beveik katastrofa – sugedo skalbyklė. Turbūt geriausias kokybės garantas – draugai, todėl ilgai nedvejojusi paskambinau draugei ir po ilgoko pasibėdavimo ji pažadėjo pagelbėti. Po pusvalanduko gavau žinutę, kad jos pažįstamas meistras užeis prieš pietus. Iškart daug smagesne gaida kibau į namų ruošą. Su mechaniškais darbais ir mėgstama muzika laikas prabėgo nepastebimai. Nuščiuvau nuo skambučio į duris. Veidrodyje koridoriuje pamačiau save sušilusią, išdykėliškai išsitaršiusiais plaukais, ant vieno peties besilaikančia palaidine, vos dengiančia tamprėmis aptemptą užpakaliuką. Skubiai pasipuošiau šypsena ir atidariau duris pro rakto skylutę pamatytam uniformuotam pečiui.
Dievulėliau... Jei mano skruostai jau prieš tai buvo įraudę, tai dabar tiesiog užsiliepsnojo. Aukštas, plačių pečių, trumpai kirptais plaukais, mėlynomis akimis, kurias uniforma tik dar labiau išryškina, didelėmis, tvirtomis rankomis ir dar malonia šypsena. Nuo kada meistrai tokie patrauklūs?.. Visiškai pasimečiau ir, laimei, jis pats nutraukė mano žiopčiojimus.
„Daiva skambino, sakė, kad jūsų skalbimo mašina sugedo, taip?“ – nuskambėjo lyg muzika iš jo lūpų, pats tikriausias žemas, roko žvaigždės balsas.
„Amm... O, taip! Taip,“ – bandžiau nusiraminti, bet kojos linko, o liežuvis neklausė.
„Galima?“ – kilstelėjo jis ryškius antakius žengdamas vidun, o aš vos spėjau pasitraukti nuo tarpdurio, kai praeidamas jis apsvaigino mane vyriškais kvepalais.
„Kur vonia?“ – jis ir toliau drąsiai ėjo tikslo link, o aš jau tik nebyliai atidariau duris, net nebandžiau atsiprašyti ir moterišką (ne)tvarką.
Grožėjausi, kaip jis apžiūrinėja mašiną, kaip dėliojasi įrankius. Paprašyta ėmiau nerišliai pasakoti, kame bėda. Jis taikliai išpešė net menkiausias smulkmenas ir leido patikėti, kad puikiai išmano savo amatą. Mums besišnekučiuojant jis kažką išardė, išsirangęs mano ankštame vonios kambarėlyje ištraukė kažkokią stambią detalę ir ją krapštinėjo.
„Štai!” – džiugiai pranešė jis ištraukdamas siaurą juodą juostelę. „Siurblys įtraukė... hm... jūsų kelnaites...?“
Dar kartą nukaitau ir apstingo kūnas. O, siaube... Vėl ėmiau mikčioti nežinodama, ką pasakyti. Jis tik maloniai šypsojosi.
„Nesijaudinkit, visko pasitaiko. Jūsų paslaptis su manimi saugi,“ – mirktelėjo jis. „Jūsų visi apatiniai tokie?“ – atsainiai pasiteiravo jis lygiai taip, lyg klaustų, kokius skalbimo miltelius naudoju.
„Na... šitie buvo ne kasdieniai,“ – toliau raudau manydama, kad jis dabar įsivaizduoja mane prisidengusią vien tomis siauromis juostelėmis. Širdis kraują iš skruostų varė žemyn, iki pat Veneros kalnelio.
„Skalbdama naudokite specialius maišus. Juk gaila tokį grožį prarasti,“ – dėstė jis sau ramiai. „Viskas!” – dar kartą triumfavo jis. „Reikia patikrinti. Turėtų veikti, tai gal pabandom uždėti greitą skalbimą?“
„A...taip!” – mikliai bandžiau sugalvoti, ką įmetus į būgną. Iš skalbinių dėžės ištraukiau kelis rankšluosčius ir paklodę. Nejučiomis dailiai išsiriečiau kišdama juos į skalbyklės būgną, o jis kažkodėl nepasitraukė, nors mažučiame vonios kambaryje vietos dviems tikrai buvo maža ir mūsų kūnai neišvengiamai lietėsi. Jo artumas tiesiog gniaužė kvapą.
Kai pasistiebiau nuo lentynos paimti skalbinių minkštiklio, jis spustelėjo mano dubenį prie skalbimo mašinos ir padėjo paimti sunkoką butelį. Jo paslaugumas sušildė dūšią, o kūnas užžiebė aistrą. Uždariau skalbyklę, nustačiau programą, temperatūrą, įjungiau ir pasigirdus šniokštimui atsigręžiau į jį. Jis vis dar buvo per arti. Daug arčiau, nei derėtų meistrui, tačiau nesijudino iš vietos. Priešingai, žengė dar žingsnelį arčiau ir vėl savo dubeniu spaudė mane prie šniokščiančios skalbyklės. Nežinojau, kaip elgtis.
„Kavos? Arbatos?..“ – išbėriau mechaniškai.
Jis nebyliai įsmeigė į mane tas žudančiai mėlynas akis, suėmė viena ranka už sprando ir prisitraukė bučiniui. Susitiko mudviejų liežuviai ir godžiai mėgavosi vienas kitu. Dabar abi jo rankos švelniai gniaužė mano skalpą. Jis vis labiau spaudėsi prie manęs, o aš vis labiau dūsavau, stebėjausi netikėtu įvykių posūkiu ir netikėjau tuo, kas vyksta.
Jis staigiu judesiu užkėlė mane ant ūžiančios skalbimo mašinos. Nespėjau net apsivyti jo kojomis, kai nuvilko palaidinę, išbučiavęs kaklą atsegė ir numovė liemenėlę. Intensyviai lyžčiodamas spenelius sugebėjo išsivaduoti iš švarko, atsisegė kelnių petnešas ir atsitraukęs vos akimirkai nusivilko marškinėlius atidengdamas savo ištreniruotą kūną. Daviau laisvę rankoms ir tyrinėjau kiekvieną linkį, kol apėmė begalinis noras išvysti, kas slepiasi kelnėse.
Pastebėjęs mano entuziazmą jis nusmaukė mano tampres kartu su nėriniuotomis kelnaitėmis, o aš užgniaužusi kvapą laukiau, kada jis nusimes kelnes. Jis neskubėjo.
„O šitos – kasdieniškos?..“ – jis klausiamai kilstelėjo antakį rodydamas į mano kelnaites, o aš neištvėrusi kojomis prisitraukiau jį arčiau ir užkišau delnus už kelnių liemens suimdama jo stangrų užpakaliuką. Signalas buvo priimtas. Atsitraukęs po dar vieno, kankinamai ilgo bučinio jis lėtokai nusismaukė kelnes kartu su apatiniais.
Buvau mačiusi ir didesnių penių, todėl gal kiek nusivyliau įaudrinta jo įspūdingo stoto, tačiau nenuleidau rankų. Oi, t.y. nuleidau rankas. Suėmiau jo stangrų, ryškiomis venomis išvagotą penį ir pradėjau stimuliuoti rankomis. Ilgiau laukti nenorėjau nei aš, nei jis. Pasislinkusi arčiau krašto buvau patenkinta, kad jo ūgis puikiai tinka šitai pozai ir įbrukusi tarp savo laukiančių lūpyčių jo kraujo prisirpusią galvutę stipriai prisispaudžiau prie jo.
Jis pradėjo lėtai, bet užtikrintai. Švelniai bučiavo man kaklą, pečius, jausmingai dūsavo palei ausis. Vėl, ir vėl... Vos man pajutus nuobodulį pasiūlė keisti pozą. Entuziastingai nušokau nuo dirbančios skalbyklės ir atsukau užpakaliuką. Masažuodamas man nugarą jis ištiesė mane ant viršutinio paviršiaus ir įbrukęs tarp lūpyčių savo penio galiuką ėmė pirštais stimuliuoti klitorį. Mano pasirengęs kūnas kaip mat sureagavo ir po manim ūžianti skalbimo mašina tik sustiprino efektą. Jam meistriškai darbuojantis pirštais ir nežymiai judinant klubus aš sparčiai artėjau prie orgazmo.
„Nesustok, nesustok!...” – šį kartą aš triumfavau pranešdama artėjančia viršūnę. Jis iš karto stumtelėjo klubais ir užpildė mano spazmuojančią makštį savo, rodos, smarkiai padidėjusiu, organu. Nebesivaldžiau ir kaimynai tikriausiai puikiai girdėjo mano pasitenkinimo atodūsius. Malonumas plūdo visu kūnu ir vis stiprėjo. Galiausiai raumenys sustingo taip, kad vos galėjau įkvėpti oro, o jis nesiliovė... Pajutęs mano slūgstantį orgazmą jis staigiai ištraukė varpą ir keli gausūs spermos pliūpsniai nugulė ant vonios šono.
Atsisukau, priglaudžiau galvą prie jo garsiai plakančios širdies ir pajutau, kaip skalbimo mašina persijungė į gręžimo rėžimą.
„Pats smagumas...“ – lyg sau pasakė jis glostydamas man nugarą.
Suaugusiems.lt inf. - Vibratoriai
