Dar viena diena pilna laukimo. Dar viena diena, kuri lyg tyčia, slenka lėtai lėtai ir visai nesiskubina žinodama, kaip labai Tavęs pasiilgau. Kaip seniai Tavo rankos nelietė mano kūno? Kaip ilgai mano lūpos nebučiavo Tavųjų?...
Susisuku ilgesy, lyg pataluose, ir malšinu alkį prisiminimais. Akys užsimerkia pačios, kaklas irgi išsiriečia lyg nuo Tavo prisilietimo, o rankos nevalingai keliauja Tau pažįstamais keliais. O Tu ar prisimeni, kaip dar lifte, sudrėkdavo mano kelnaitės? Arba kaip, vos atrakinę duris ir pakeliui išsivadavę iš drabužių, krisdavom į lovą vietoj vakarienės?
Tikiuosi nepamirštama, kaip mano pirštai paskęsta Tavo plaukuose ir, lygiai taip švelniai, mano liežuvis braunasi pro Tavo minkštas lūpas, nes aš puikiai atsimenu, kaip Tu stipriau suspaudi mane glėby ir pritrūkę oro žiūrim vienas kitam į akis. Ech, kaip gera žinoti, kad galvojam apie tą patį...
Atmintis veda mano pirštus ten, kur tada nuslysdavo Tavieji. Išsprūdusi tyli aimana dabar jau tik tolimas aidas tų dejonių, kurios užliedavo mūsų kambarį. Tačiau, lyg atsiminimai vaizduotę, šitos bangos lėtai užlieja mano kūną. Jaučiu, kaip palengva įsielektrina oda, kaip nedrąsiai vis labiau virpa širdis, kaip įsiaudrina kraujas gyslose.
Noriu Tavęs dabar ir čia. Noriu, kad, kruopščiai nusitaikęs, vienu staigiu judesiu visas įeitum į mane iš nugaros. Taip, kaip visada: kad akys stryktelėtų iš orbitų ir orą perskrostų nuostaba. Ir kad akimirką luktelėtum, kad prisiglaudęs visu kūnu pakuždėtum į ausį ką nors gražaus, kad bučiuotum kaklą ir lėtai judėtum manyje. Pakui, sugniaužęs mano krūtis delnuose greitintum tempą taip, kaip greitėja mano kvėpavimas, kai pirštais brauki per stangrius spenelius.
Noriu, kad nesustotum, kad abiejų rankų pirštais lėtai perbrauktum žemyn mano nugara, kad žaismingai pliaukštelėjęs per užpakaliuką sugriebtum mane už plaukų ir judėtum dar greičiau. Noriu, kad prisitraukęs mane žvėriškam bučiniui, po to tiesiog įsitvertum mano klubų ir energingais pirmyn-atgal priešintumeisi vis stipriau Tave gniaužiantiems mano raumenukams... Ir galiausiai, kad leistum jiems pasiimti iš Tavęs viską ir baigtum manyje.
O ko dabar norėtum Tu?...
