Dauguma mūsų yra bandę ar fantazavę apie seksą lauke. Bet esama ir tokių žmonių, kuriems mylėtis po atviru dangumi – vienintelė galimybė turėti lytinį gyvenimą apskritai. Mat juos yra užvaldžiusi viena iš seksualinio gyvenimo fobijų – nepaaiškinama, neracionali baimė mylėtis patalpoje.
Seksas – viena natūraliausių ir smagiausių gyvenimo dalių. Tačiau jei seksualinis gyvenimas susijęs su kokia nors fobija – išties apmaudu: galima ir dalies malonumo netekti, ir prasitarti kam nors nesinori...
Kokias su seksu susijusias fobijas išskiria psichiatrai?
Itifalofobija – baimė matyti, jausti ar netgi galvoti apie erekciją. Šią fobiją gali turėti tiek vyrai, tiek moterys. Kartais ji dar vadinama medortofobija arba tiesiog falofobija.
Medomalakufobija – baimė prarasti erekciją. Tiesą sakant, daugybė vyrų kartkartėmis susiduria su baime, kad jų „draugužis“ ims ir išduos atsakingiausiu momentu, bet tai – dar visai ne fobija. O kai ši baimė įsiskverbia į kasdienį žmogaus gyvenimą, trukdo jo darbui, veiklai, asmeniniams santykiams – ji jau laikoma sveikatos sutrikimu, kurį reikia gydyti.
Gimnofobija – nuogumo baimė. Ji nėra susijusi su perdėtu kuklumu ar kompleksais dėl netobulų kūno linijų. Gimnofobijos apimti žmonės paniškai baiminasi būti užklupti nuogi arba pamatyti kitą žmogų nuogą. Kartais abi šios baimės užvaldo kartu.
Menofobija – tai menstruacijų baimė. Išties kai kurios moteriškos fiziologijos realijos jautresnių nervų vyrukams gali kaip reikiant įvaryti baimės.
Anutafobija – baimė likti be poros.
Heterofobija, kitaip dar vadinama seksofobija – tai priešingos lyties asmenų baimė.
Erotofobija – bene dažniausiai pasitaikanti seksualinė fobija. Tai sekso kaip tokio baimė. Šios fobijos užvaldytas žmogus bijo pasirodyti seksualus, bijo lytinių santykių, jį gali ištikti baimės priepuolis vien išgirdus užuominą su seksualine potekste.
Eurotofobija, kitaip dar vadinama kolotofobija – moters genitalijų baimė. Eurotofobija gali būti išreikšta labai skirtingai. Vieni žmonės gali įsibauginti vien nuo minties apie moters lytinius organus, kitus baimės priepuolis užklumpa tik šiuos organus palietus ar dirginant.
Partenofobija – iracionali jaunų merginų, seksualinio nepatyrimo, skaistybės baimė.
Tokofobija – liguista nėštumo ir gimdymo baimė.
Oneirogmofobija – „šlapių sapnų“ baimė. Sunkus tokią baimę turinčio vyruko gyvenimas. Ne veltui sakoma – jei užmiegi bijodamas susapnuoti žalią krokodilą – būtinai jį susapnuosi.
Galiausiai koitofobija – tai paties lytinio akto baimė.
Nesvarbu, kaip keistai skamba kai kurios baimės daugelį jų sukelia labai įprasti, realūs reiškiniai ir situacijos: nenusisekę santykiai, traumuojanti seksualinė patirtis ir pan. Šiaip ar taip, svarbiausia ž kad tokių baimių turintis žmogus neužsisklęstų ir ieškotų specialisto pagalbos.
