Robotai – meilužiai po 40 metų gali tapti įprastu dalyku, tvirtina mokslininkas.
„Gal paišdykautume?“ – murkia įsimylėjėlis, įsitaisęs po antklode. „Ne šiandien“, - atsiliepia ant kito šono apsivertusi jo partnerė. „Jei nori, gali daryti tai su robotu“.
Gal tai kokia iškrypėliška mokslinė – techninė fantastika? Meilė ir geismas XXII amžiuje? Ne visai, sako daktaras Davidas Levy, dirbtinio intelekto ir lyčių tyrimų specialistas, knygos „Seksas su robotais: žmonių ir robotų santykių evoliucija“, autorius. 62 metų ekspertas prognozuoja, kad iki šio amžiaus vidurio mylėjimasis su elektroninėmis „lemtingomis moterimis“ arba atletiškais sekso robotais gali tapti norma, praneša naujienų agentūra AFP.
„Įsivaizduokite – puikus seksas, prieinamas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, - aiškina jis. Galbūt žmonės net pradės įsimylėti savo elektroninius sekso vergus, teigia daktaras.
Tačiau ne visi sutinka su D. Levy pranašystėmis apie ateitį, kurioje robotai garantuos malonumą lovoje, o po sekso dar galės ir pasišnekučiuoti su partneriu nurodytomis temomis.
Vis dėlto daugelis sutinka, kad, atsižvelgus į sparčią kompiuterių technologijų plėtrą, žmogaus audinių ir judesių imitavimo srityje pasiektą pažangą bei dirbtinio intelekto sistemų, galinčių reikšti emocijas ir išsiskiriančių asmeniniais charakterio bruožais, kūrimo pasiekimus, tokia galimybė iš tiesų egzistuoja.
„Jau dabar geriausio sintezuoto balso neįmanoma atskirti nuo žmogaus“, - pareiškė daktaras Levy naujienų agentūrai AFP. O kai kurie dirbtinės odos pavyzdžiai tokie pat švelnūs, kaip kūdikio užpakaliukas, pridūrė jis.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį Waseda universiteto Japonijoje mokslininkai pademonstravo savo sukurtą robotą, pavadintą „Dvidešimt vienas“. Jis moka gaminti maistą, kalbėti, vykdyti žodines komandas ir sąveikauti su žmonėmis minkštomis, silikonu padengtomis rankomis. Kiekvienoje jo galūnėje yra įrengtas 241 į spaudimą reaguojantis daviklis.
Kaip bebūtų, turės praeiti dar daug laiko, kol robotų nebus galima atskirti nuo tikrų žmonių, pripažįsta daktaras D. Levy.
Sekso robotas Gigolo Joe, kurį 2001 m. režisieriaus Steveno Spielbergo sukurtame filme „Dirbtinis intelektas“ suvaidino aktorius Jude‘as Law, gali ne tik užsiiminėti seksu, bet ir šnekučiuotis, suteikti emocinę paramą. D. Levy teigimu tokie robotai gali atsirasti tik po 40 metų.
Tačiau ne visi dirbtinio intelekto ekspertai su tuo sutinka. „Nemanau, kad per tą laiką galėtų būti sukurtas iš tikrųjų į žmogų panašus robotas“, - sakė Šveicarijos Federalinio politechnikos instituto Lozanoje robototechnikos specialistas Fredericas Kaplanas.
Kaplanas, nemažai prisidėjęs prie robototechnikos raidos (jis „Sony“ užsakymu programavo mielą elektroninį šunelį „Aibo“), abejoja, kad mes kada nors norėsime gaminti robotus, kurių nebus galima atskirti nuo žmonių. „Žmogaus ir mašinos sąveika jau savaime bus įdomi, nereikės nė imituoti žmogiškų tarpusavio santykių“, - aiškina jis.
Tačiau daktaras Levy tiki, kad žmonių pavidalo robotai bus paklausūs, ir rinka suteiks finansinį stimulą, leidžiantį pašalinti bet kokias technines ir net psichologines kliūtis.
„Tai tik laiko klausimas. Anksčiau ar vėliau suaugusiems skirtų pramogų šakos atstovai (o jie visada turi pinigų) susimąstys: „Aha, o juk iš to būtų galima neblogai uždirbti”, - sako mokslininkas.
O daigai jau kalasi: Japonijos bendrovė „Axis“ sukūrė pirmuosius primityvius vyrams skirtus sekso robotus. „Honeydolls“ – tai žmogaus ūgio figūros iš silikono ir gumos. Jų krūtinėje esantys sensoriai verčia robotą skleisti garsus. Čiuptelėjus Cindy (ar Soari – priklausomai nuo modelio vardo) už spenelio ji suspigs ir ims šnabždėti šeimininkui į ausį užprogramuotas švelnybes. Siūlomus garso failus MP3 formatu galima pakeisti kitais – pagal savo skonį. Gaminio kaina – 7 tūkstančiai JAV dolerių.
Sekso robotais domėsis ir moterys, tvirtina daktaras Levy. „Nemanau, kad toks išradimas moteris trauks mažiau, nei vyrus. Gali būti, kad jis joms patiks net labiau“, - sako mokslininkas, pridurdamas, kad pasaulyje parduodama vis daugiau vibratorių. Priežastis – su jais siejami tabu nyksta, juos lengva įsigyti, be to, apie juos daug kalbama žiniasklaidoje.
Daktaras Levy, anksčiau vertęsis šachmatų turnyrų organizavimu, pasielgė netikėtai: iš pradžių parašė knygą, o po to ją perdirbo ir kaip daktaro disertaciją pateikė Mastrichto (Nyderlandai) universitetui. Pernai pasirodžiusi jo knyga sukėlė tikrą atsiliepimų cunamį žiniasklaidoje, o autorius ėmė skelbti savo publikacijas pačiuose įvairiausiuose leidiniuose.
„Kovą mano straipsnį paskelbs „Scientific American“, balandį – „Hustler“, - pasakojo futuristas. Tačiau jei daktarui Levy nesibaigiantis seksas be kaltės jausmo ir rizikos pasigauti ligą atrodo kaip svajonė, tai kiti jo prognozes vertina kaip mechanišką košmarą.
„Prielaida, kad žmonės galės įsimylėti robotus, man atrodo pernelyg pritempta“, - sako ne vienos knygos apie seksą ir seksualumą autorė, Niujorke gyvenanti seksologė Yvonne K. Fulbright. Ji pripažįsta, kad seksui skirti robotai turbūt ras vietą rinkoje. Seksologės manymu ypač jie bus populiarūs tarp vyrų, norinčių įgyvendinti fantazijas, kurių išpildyti nesutinka jų partnerės.
„Naudojimasis tokiais sekso robotais kels pavojų reputacijai. Aplinkiniai juk vis tiek laikys nevykėliais tuos, kuriems tai bus vienintelis šansas užsiimti seksu“, - aiškino seksologė.
Fulbright manymu, dar labiau daktaras Levy klysta kalbėdamas apie moterų psichologiją. Negalima teigti, kad vien dėl to, jog moterys naudoja stimuliuojančias priemones, jos ims ir įsimylės savo partnerius robotus, teigė ji. „Moterys gali sakyti, kad joms patinka vibratoriai ir kad jos myli juos. Tačiau tai nereiškia, kad jos yra juos įsimylėjusios“, - aiškino seksologė.
