Seksas parduodamas. Kiekvieną dieną į milijonus britų namų pristatomi bulvariniai laikraščiai garsėja kasdienėmis apsinuoginusių moterų nuotraukomis. Viršutinės lentynos lūžta nuo tik suaugusiesiems skirtų žurnalų svorio.
Metinis naujai sukurtų pornografinių filmų skaičius auga dviženkliu greičiu. Pornografija yra ir didžiausia interneto sėkmės istorija, taip pat vienas iš garantuotų kelių į internetinio verslo pelningumą.
Trumpai tariant, seksas yra milžiniška industrija su milijardine svarų, eurų ar dolerių apyvarta ir gausia darbo jėga. Pateikiant oficialius skaičius ji neminima kaip nepriklausoma teisėta industrija, tačiau savo dydžiu prilygtų maždaug elektros inžinerijos sektoriui. Į savo darbuotojų gretas ji pritraukia daugybę įvairiausių sluoksnių žmonių, pavyzdžiui, laikraščiui „The Sun“ pozuojančią dailią armijos puskarininkę, prisidengusią tik menkute savo uniformos dalimi, arba britų ministro pirmininko oficialią atstovę, kuri ankstesniame darbe rašydavo istorijas vulgariam žurnalui. (Taip, tai yra tiesa).
Vienas ekonomistas, atlikęs prostitucijos verslo masto tyrimą (arba taip tik tvirtino), giliai susimąstęs teigė, kad tikroji mįslė – ne ta, kodėl tiek daug moterų tapo prostitutėmis, bet kodėl tiek mažai. Juk darbo valandos įkainis yra daug didesnis už bet kokio kito darbo alternatyvą, galbūt išskyrus aukščiausio rango teisininkes ar vadovų patarėjas – trumpai tariant, kitas profesionales. (Jungtinėje Karalystėje pagal paskutinius skaičiavimus esamas tarifas yra 1 svaras už minutę, o teisėtos minimalios algos – 0,06 svaro už minutę). Be to, darbo grafikas yra lankstus, galima dirbti namuose. Tai kodėl nėra labai daug moterų, dirbančių prostitutėmis?
Panašiai yra ir su kitomis sekso pramonės šakomis. Jei jos yra tokios pelningos, kodėl nėra dar didesnės žurnalų ir prostitučių pasiūlos nei turime dabar? Juk jūs norėtumėte nuraškyti tą gundančiai didelį pelną ir nukonkuruoti nepaprastai aukštą uždarbį.
Nepaisant to, paskutinis žurnalo „Economic Journal“ atliktas ekonominės literatūros šia tema tyrimas (kuriame pateikta daug lygčių, bet pamiršti vidurinieji puslapiai) leidžia teikti išvadą: „Seksualinių paslaugų kontekste ekonomikos teorija yra iš esmės naudinga, bet pagrindinį vaidmenį privalo atlikti neekonominiai skatinimai (ar stabdymai).“
Tačiau ekonomika gali pasiūlyti kelias įžvalgas į sekso industriją. Daugelis dalyvių seka ekonomikos dėsniais to net nežinodami. Viskas yra paklausos ir pasiūlos klausimas. Tai pagrindinė ekonomikos koncepcija.
Pradėkime nuo seksualinių paslaugų rinkos pasiūlos. Dalis atliktos analizės tiesiog atspindi nelegalių narkotikų atvejį. Vyriausybės draudimas neleidžia konkurencijos ir palaiko didelį pelningumą. Todėl tai gali paaiškinti galvosūkį apie įspūdingą pornografijos pelną šalyse, kur prostitucija yra nelegali. Panašiai ir su nelegaliu pankroku ar pedofiline medžiaga. Draudimas apriboja socialiai pageidautiną pasiūlą, todėl tokių prekių vartojimas neigiamai veikia visus likusius. Kriminalinių verslininkų pelnas didėja šių produktų vartotojų dėka, kurie priešingu atveju turėtų didesnį pasirinkimą ir mokėtų mažesnę kainą.
Legali pornografija yra visai kitas dalykas. Galbūt ši sekso rinka nėra jau labai panaši į kitų prekių rinkas, pavyzdžiui, į saldumynų parduotuvę, o jos darbuotojai nelabai primena kitų rinkų darbuotojus, pavyzdžiui, autobusų vairuotojus.
Pasirinkime sekso industrijos darbo rinką, kuri yra lemiamas klientams teikiamų paslaugų pasiūlos veiksnys. Įprastinė darbo rinka yra akivaizdžiai padalyta į segmentus pagal žmonėms priimtinus faktus: visi nori dirbti netoli savo namų ir turi susiformavusį tam tikrų įgūdžių rinkinį, kurį gali būti sunku keisti. Jūs tikrai nedažnai girdite skundus, kad pornografijos verslui trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Iš tikrųjų, turbūt mes visi galvojame, kad galėtume tuo verstis, jei tik būtume priversti; galų gale, yra žurnalų (man sakė), kurie paprasčiausiai publikuoja savo skaitytojų siunčiamas mėgėjiškas fotonuotraukas. Todėl nepanašu, kad būtent dėl patyrusių darbuotojų trūkumo sekso industrijos uždarbiai yra didesni už atlyginimus dirbančiųjų vietinėse parduotuvėse, biuruose ir gamyklose. Dėl socialinių kliūčių ir su darbu šioje srityje susijusių susilaikymų, čia galėtų būti nelanksčios darbo pasiūlos atvejis. Tai reiškia į atlyginimą nereaguojančią darbo pasiūlą, nes jai reikia labai smarkaus atlygio padidėjimo, kad padidėjus paklausai išaugtų darbuotojų skaičius.
Antra, galbūt sekso darbuotojų darbo rinka yra panaši į kitų darbuotojų, kurių karjera netruks pernelyg ilgai, pvz., sporto žvaigždžių, šokėjų ar galbūt tiesioginės prekybos agentų (angl. bond salesmen), kurių atlyginimo struktūra suteikia didelį uždarbį per santykinai trumpą laiką. Išmintinga pornografinių filmų žvaigždė didesnę savo pajamų dalį turėtų taupyti, kad turėtų ilgam pensijos periodui. Tad sekso industrijoje vyraujančios didelės produktų kainos galėtų atspindėti ir patiriamas dideles išlaidas, tarp jų ir aktorių atlyginimams.
Nors ir neatrodo, kad norint tapti nauju sekso pramonės dalyviu reikėtų įveikti kokias nors įprastines kliūtis, tokias kaip aukšti kapitalo reikalavimai, natūralios monopolijos, valdžios nustatomi apribojimai arba sunkiai įveikiamos techninės žinios, tačiau gana svarbi prie pasiūlos prisidedanti aplinkybė yra keli mažiau įprasti barjerai. Šios pramonės kriminalinis sparnas ir apsaugos reketas gali atbaidyti kai kuriuos būsimus verslininkus. Galiausiai tai yra gana smurtinis verslas ir jo reikalai yra neteisėti. Be to, kitus gali atbaidyti visuomenės varžymasis.
O kaip paklausa? Kaip ir pasiūla, turinti kelis išskirtinius bruožus, taip ir sekso industrijos paklausos prigimtis nėra labai panaši į daugelio kitų rinkų paklausas.
Čia neabejotinai vyrauja produkto diferenciacija. Viena priežastis yra beveik tikrai ta, kad pirkėjo privataus gyvenimo slaptumo pageidavimas apsaugo šias paslaugas nuo kainų lyginimo, kuris paprastai vyksta normalios konkurencijos rinkose. Be to, ši rinka yra susiskirsčiusi į dalis pagal skirtingus individų skonius. Trumpiau tariant, būti susijaudinusiam yra ne tas pats, kas žingsniuoti į bakalėjos parduotuvę, kur gali aiškiai matyti sužymėtas visas kainas ir susirasti pigiausios sriubos skardinę. Pornografija, prostitucija ir kitos sekso industrijos šakos yra, kaip vadovėliai jas apibūdintų, monopoliškai konkurencingos rinkos. Kiekvienos šio verslo šakos siūlomi produktai skiriasi tik nežymiu bruožu (ar pageidautumėte mokinukės, ar dominuojančios monarchės), be to, skirtingos pirkėjų kategorijos gali sumokėti gana skirtingas kainas.
Keli įrodymai liudija, kad kainų ribos yra labai plačios. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės prostitučių kainų tyrimas parodė, kad vieta, trukmė ir specialios paslaugos lemia kainą. Moterys galėtų nustatyti daug didesnius tarifus už apsilankymą viešbučiuose ar klientų namuose, ilgesnį buvimą su klientu ir už paslaugas, vadinamas iškrypusiomis, taikydamos, taip sakant, ekonominės regresijos kintamuosius. Kai kurių paslaugų pasiūla yra aiškiai ribota, todėl nepaisant aukštų įkainių pas tokias moteris grįžta daugiau klientų. Tokia pasiūlos ir paklausos sąveika gali paaiškinti, kaip sekso pramonei sėkmingai pavyksta ištraukti iš savo klientų kuo daugiau pinigų.
Panašu, kad kelių sekso rinkos dalių struktūrą transformuoja internetas, turintis daugelio kitų prekių ir paslaugų rinkas. Internetu ne taip baisu ir daug pigiau bei paprasčiau tapti sekso industrijos verslininku. Internetu pasidarė lengviau, pigiau ir ne taip drovu pirkti pornografiją tai padidino jos paklausą, o kartu ir pasiūlą. Pornografijos ir interneto industrija faktiškai sustiprino viena kitą, nes išaugęs vartotojų entuziazmas atsisiųsti pornografinės medžiagos internetu padėjo jam išpopuliarėti ir greitai paplisti daugelyje namų.
Kartais paklausa gali būti atsitiktinė, kaip aš kartą supratau, bandydama rasti užsienio politikos žurnalo „Foreign Affairs“ tinklalapį. Daugelis tėvų ir darbdavių įdiegia kai kurių tinklalapių blokavimo programas, kurios gali riboti paklausos augimą, nors tai, atrodo, nelabai puikiai šiais laikais veikia. Vienas gerai žinomas filtras blokuoja prieigą prie pianino muzikos centro interneto svetainės; velniai žino, ką programuotojai manė, ką reiškia arpeggio. Šiaip ar taip, kažkur jau yra ekonomistas, bandantis apskaičiuoti interneto poveikį pornografijos pelnui.
Ankstesnieji požymiai rodo, kad internetas turėjo didelę reikšmę pornografijos pasiūlai, ir šiuo metu susidarę pertekliniai pornografijos gamybos pajėgumai yra pakankami, kad ženkliai sumažintų tik suaugusiesiems skirtų leidinių pelną. Prekybos šaltiniai paskaičiavo, kad Jungtinėje Karalystėje 1997 metais pornografinių žurnalų tiražas buvo 1,5 milijono, o 2000 metais smuko iki 1,1 milijono. Kritimas vyko ir toliau, nors jų kainos buvo sumažintos. Manoma, kad pornografinių žurnalų pajamos nuo 5 milijonų svarų sumažėjo iki 3,4 milijonų svarų per tą patį periodą. Nenuostabu, kad 2001 metais du iš didžiausių tokių žurnalų leidėjų Britanijoje pardavė savo žurnalų turtines teises, vienas susikoncentravo į kabelinę televiziją, o kitas – į internetinę pornografiją. Analogiškai, pasaulinis tinklas turi galimybę išimti iš apyvartos tam tikrus spaudinius, kurie praeityje pasiūlos ir paklausos ypatumų dėka buvo labai pelningi – pavyzdžiui, akademiniai žurnalai.
Nors internetinės pasiūlos šokas turėjo atvirkščią poveikį pelnui, seksas vis dar yra auganti rinka. Žinoma, išskirtinis sekso industrijos bruožas yra tas, kad šios rinkos pagrindiniai klientai yra vyrai, tad kol kas ši rinka pelnosi tik iš pusės žmonijos. Kad ir koks būtų vartotojų lyties profilis, kylant vidutiniam pajamų lygiui pornografijos perkama vis daugiau. Pasirodo, paklausos elastingumas pajamų atžvilgiu yra didesnis už vienetą, kitais žodžiais tariant, išlaidos sekso pramonei kyla greičiau nei pajamos apskritai. Formaliai kalbant, pornografija yra prabangos prekė. Ji panaši į daugumą kitų prabangos paslaugų, apimančių daugelį laisvalaikio praleidimo būdų, kuriais labai susidomėta mūsų visuomenei praturtėjus, įskaitant lankymąsi kino teatruose, kavinėse, sporto klubuose, beisbolo varžybose ir pan. Kai darbo valandos buvo ilgos, darbas sunkus, o užmokestis mažas, nedaugelis turėjo pinigų ar entuziazmo tokiai prabangai kaip pornografija ar apsilankymas nepadoriuose baruose bei striptizo klubuose. Dabar esame turtingesni, turime daugiau pinigų, laisvo laiko ir daugiau jo leidimo būdų, o tai jau kitas dalykas.
Pramogos tampa vis svarbesne pažangios ekonomikos dalimi, ir to negalima pamiršti galvojant apie savo verslo pradžią. Žinoma, visada išliks pagrindinių žmogaus poreikių paklausa: maisto, būsto ir saugumo, bet didesnis rinkos ūgtelėjimas įvyks ten, kur paklausa didės greičiau už vis labiau turtėjančios visuomenės pajamas. Tai pasireikš nuo įprastinių prabangos prekių – renkantis dizainerių sukurtus apdarus vietoj pigių teniso marškinėlių – iki visų tipų paslaugų. Tai apima švietimą ir sveikatos priežiūrą, viešbučius ir restoranus, taip pat ir daugybę kitų laisvalaikio sektoriaus paslaugų, kurias statistikai priskiria prie personalių paslaugų. Tai asmeniniai treneriai, asmeninės manikiūrininkės, asmeniniai aromaterapeutai, asmeniniai konsultantai ir t.t., bet tarp jų atsiduria ir sekso darbuotojai: akivaizdu, žmonės galvoja, kad seksas irgi yra pramoga.
Diane Coyle
Iš anglų kalbos vertė Rima Burokienė
