„Kam reikalingas seksas?“ – šis klausimas rūpi daugeliui biologų-evoliucionistų. Galbūt jis reikalingas tam, kad nugalėtume parazitus šaltajame kare?
Indianos universiteto mokslininkai priėjo prie išvados, kad būtent parazitams turime būti dėkingi už lyčių ir sekso kaip dauginimosi formos atsiradimą.
Vyriškosios lyties būtybės negali daugintis savarankiškai, ir jų egzistavimas niekada nebuvo logiškai pagrįstas. Gamtai užtenka ir vienos – moteriškosios lyties, kuri sugeba daugintis dėl savivaisos, kaip kai kurie gyvūnai. Samprotauti šia tema galima daug, bet vietoj to mokslininkai atliko įdomų eksperimentą.
Jam buvo naudojami smulkūs (apie 1 mm ilgio) nematodai Caenorhabditis elegans. Jie būna dviejų lyčių – patinai ir hermafroditai (patelės, kurios sugeba gaminti spermą ir apsivaisinti savarankiškai, tačiau gali daugintis ir lytiškai). Manipuliuodami genais mokslininkai sukūrė būtybes, kurias mes pavadintume „klasikinėmis patelėmis – t. y. kurios dauginasi tik lytiškai. Kartu su Caenorhabditis elegans eksperimente dalyvavo bakterijos-parazitai Serratia marcescens. Jomis taip pat buvo genetiškai manipuliuojama; dėl to viena bakterijų rūšis galėjo evoliucionuoti, o kita – ne. Tuomet mokslininkai sujungė įvairias nematodų rūšis su įvairiais parazitais ir stebėjo bendrą jų kelių kartų koegzistavimą.
„Mes pastebėjome, kad tie Caenorhabditis elegans, kurie galėjo tik apsivaisinti savarankiškai, greitai išmirdavo, jei gyveno kartu su evoliucionuojančiais parazitais. Tuo tarpu seksas padėdavo populiacijoms prisitaikyti prie evoliucionuojančių bakterijų, nes dalis gimusių individų buvo atsparios infekcijai, ir dėl to populiacija išlikdavo“, – sako eksperimento rezultatus aprašančio straipsnio autorius, Levis T. Morranas.
Tose nematodų populiacijose, kur buvo įmanomas lytinis ir belytis dauginimasis, padėtį nusakydavo bakterijų rūšis. Nematodai, kurie gyveno su evoliucionuojančiomis bakterijomis, naudojo lytinę dauginimosi formą, o tie, kurie gyveno su nekintančiomis – belytę.
„Bendra šeimininkų ir parazitų evoliucija yra labai paplitusi gamtoje. Šis eksperimentas parodė, kad būtent dėl jos populiacijos renkasi lytinį dauginimąsi, kuris leidžia joms išlikti“, – sako Levis T. Morranas.
