Seimo nariai ketvirtadienį „įšaldė“ vadinamąją „sekimo direktyvą“, kuri būtų įpareigojusi stacionaraus ir mobiliojo ryšio bendroves fiksuoti telefoninius gyventojų pokalbius, SMS žinutes ir elektroninius laiškus.
Nepritarė Prezidento siūlymams
Plenariniame posėdyje parlamentarai nepritarė pataisas vetavusios prezidento Valdo Adamkaus pateiktiems siūlymams, jog telekomunikacijų bendrovėms būtų kompensuojamos išlaidos už įrangą, reikalingą kaupti bei saugoti duomenis, tačiau nepriėmė ir įstatymo pataisų, kokios buvo priimtos iki šalies vadovo veto.
„Nenoriu kaltinti prezidento, kad jis yra paveiktas kokio nors verslo, bet liūdna klausytis, kai atmetami labai rimti svarbių institucijų argumentai, o kompensavimo verslo struktūroms klausimai iškeliami į viršų,“ – kalbėjo konservatorė Rasa Juknevičienė.
Ji taip pat perspėjo, kad toks pataikavimas operatoriams gali įstumti valstybę į kampą: „Pagal tokią logiką, kai įsivesime eurą, prekybininkai galės reikalauti kompensacijų už kasos aparatų keitimą ir dar kokių nors technologijų įdiegimą“.
Tuo tarpu „darbietis“ Kęstutis Daukšys ir liberalas Vytautas Grubliauskas siūlė nespekuliuoti socialiai jautriais klausimais ir prisiminti, kad už operatorių papildomus kaštus šiaip ar taip sumokės vartotojai.
Jiedu taip pat atkreipė dėmesį, kad Seimas perdėtai keliaklupsčiauja prieš europinę direktyvą. „Priekaištai, kad Lietuva vilkina direktyvos įdiegimą, yra perdėti. ES tik trečdalis valstybių yra inkorporavusios tai į savo teisinę sistemą“, – sakė V.Grubliauskas.
„Europos direktyva leido pasilikti ties pusmečio saugojimo riba, bet mes kažkodėl pasirinkome ilgesnį – metų laikotarpį“, – nepatenkintas buvo K. Daukšys.
Pagal direktyvą – visuotinis sekimas
Šiais pakeitimais siekiama į Lietuvos teisyną inkorporuoti Europos Parlamento ir Europos Tarybos Duomenų saugojimo, kitaip dar vadinamą "sekimo direktyvą".
Pagal „įšaldytas“ pataisas, ryšio paslaugas teikiančios bendrovės būtų turėjusios 6 mėnesius saugoti skambintojų ir skambučio ar SMS žinutės sulaukusių telefonų numerius, ryšio naudotojų vardus, pavardes, pavadinimus (jei tai juridinis asmuo), adresus, taip pat interneto naudotojų atpažinimo kodus, IP adresus ir kitą panašaus pobūdžio informaciją.
Bendrovės taip pat būtų privalėjusios kaupti informaciją apie abonento buvimo vietą ryšio metu ir net fiksuoti duomenis apie neatsakytus skambučius. Įstatymas, be kita ko, įpareigojo saugoti informaciją ir apie skambučio ar internetinio kontakto trukmę bei laiką.
Jeigu ši informacija reikalinga aiškinantis sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, duomenys, anot pataisų, turėjo būti saugomi vienerius metus. Tuo metu pagal senąjį variantą, kuris galioja dabar, šis terminas yra trumpesnis - 6 mėnesiai.
