Šiaulių rajono žemės ūkio skyriaus duomenimis, tokio sunkaus pavasario žemdirbiams seniai nebuvo. Pirmiausia dėl to, kad iššalo labai daug žiemkenčių, kuriuos reikėjo atsėti vasarinėmis kultūromis. Pristigo kviečių Kai kuriems ūkininkams tenka atsėti net šimtus hektarų.
Antai vienam stambesnių rajono ūkininkų Vitoldui Norkui iš Šiupylių teko atsėti net apie 180 ha. Iš pradžių ūkininkas, žvelgdamas į kai kuriuos laukus, dar lūkuriavo, vylėsi, kad bent dalis pasėlių dar atsigaus, bet galop nusprendė lauką atsėti iš naujo. Ūkininko nuostoliai didžiuliai, nes V.Norkus savo laukus buvo ir patręšęs, ir nupurškęs.Kelmės rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Rimkus sako, jog šalčiai daug žalos pridarė ir jo rajono ūkininkams. Ypač daug iššalo žieminių rapsų ir kviečių. Pastaruosius ūkininkai keičia vasarojumi, ypač miežiais, o žieminius rapsus atsėja vasariniais. Negana to, kad žemdirbiams tenka pakelti dvigubą sėjos naštą, jie dar ir sėklos pristigo, ypač vasarinių kviečių. „Kas sėklos turėjo pasitaupęs, tas neblogai uždirbo. Kai atsiranda didelė paklausa, tai ir kainos šokteli“,– tvirtino vedėjas. Pasak J.Rimkaus, šiemet Kelmės rajone daugiausia bus vasarinių miežių.
Liks neapsėtų plotų
Šiaulių rajono Pusšilių kaimo ūkininkė Elena Brazaitienė irgi pasiguodžia, jog šiųmetė sėja kaip reta sunki. Nors gegužė jau ritasi į antrą pusę, bet į kai kuriuos žemės lopinėlius dar negalima įvažiuoti. „Gerai, kad žemės nedaug teturime, antraip nemažai jos liktų dirvonuoti. Netgi sausesnėse dirvose dar klimpstame. O lietaus gamta nešykšti“,– sakė E.Brazaitienė.
Pakruojo rajono ūkininkė Ramutė Vaitekūnienė pastebi, kad liks nemažai plynų gabalėlių javų laukuose. Juos, anot ūkininkės, atsėti tiesiog neapsimoka, be to, neišvengiamai būtų pažeisti išlikę pasėliai.
Ne į visas dirvas dar įeina ir daržininkai. Nors ūkininkai sako, kad bulviasodis jau baigiasi, bet iki pačios pabaigos jis dar gali užtrukti apie porą savaičių, nelygu, kiek lietaus bus atseikėta. Šiaip bulvių augintojai lietaus nebijo, sako, kad jų auginamai kultūrai kur kas pavojingesnė sausra.
J.Rimkus teigia, kad rajono ūkininkai dar sės grikius. Kadangi ši kultūra neatspari šalnoms, žemdirbiai neskuba. Ne visi numatyti plotai užsėti ir kukurūzais.
Pasak Kelmės rajono žemės ūkio skyriaus vedėjo, žemdirbiai šiemet su sėjos darbais nė kiek nevėluoja. Tai pavasaris kažkur užtrukęs, pati gamta susivėlinusi. „Juk pats darbymetis visuomet būdavo sodams žydint, o šiemet jie vos pirmuosius žiedus nedrąsiai terodo. Tik vyšnios gal spartesnės“,– dėstė J.Rimkus.
Gelbsti technika
Ūkininkai pripažįsta, kad šiųmetė sėja būtų daug sunkesnė ir nuostolingesnė, jei ne moderni vakarietiška technika. Žemės ūkio paslaugų kooperatyvo „Kuršių kraštas“ (Kelmės r.) vadovas Vytautas Šimkūnas tvirtina, kad vien jų kooperatyvo paslaugomis šį pavasarį pasinaudojo per 100 ūkininkų. O juk sėja dar nesibaigia. Nors sėjos darbų dėl iššalusių pasėlių šį pavasarį yra gerokai daugiau, moderni kooperatyvo technika gali parungtyniauti ir su gamtos kaprizais.
Pasak V.Šimkūno, naujos technologijos taupo ne tik laiką, energiją, bet ir sėklą. Moderni technika sėja centimetro tikslumu, sėklai guolis paruošiamas 2 cm gylyje, o jos beriama tik tiek, kiek reikia. Anot V.Šimkūno, ši sėja išsiskiria tuo, kad daugiausia sėjama vasarinių miežių, o jų kaina rudenį bus mažesnė nei būtų kviečių.
Nijolė Mitkevičienė
