Penktadienį parlamentarai nutarė iš naujo svarstyti 3 įstatymų pataisas, po to, kai šios buvo vetuotos šalies prezidento Valdo Adamkaus. Seimūnai nusprendė taisyti jų pačių paliktas klaidas Elektroninių ryšių, Pinigų plovimo prevencijos, Ūkininko ūkio ir Teritorijų planavimo įstatymuose.
Užblokuotas „sekimo direktyvos“ perkėlimas
Seimūnai penktadienį pritarė prezidento Valdo Adamkaus veto eurointegracinėms Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms, kurios įpareigoja stacionaraus ir mobiliojo ryšio bendroves fiksuoti telefoninius gyventojų pokalbius, SMS žinutes ir elektroninius laiškus.
Tai reiškia, kad įstatymo pataisos grąžinamos į svarstymo stadiją, jos bus tobulinamos parlamento komitetuose.
Minėtas įstatymas buvo keičiamas siekiant į Lietuvos teisyną inkorporuoti Europos Parlamento (EP) ir Europos Tarybos (ET) Duomenų saugojimo, kitaip dar vadinamą "sekimo direktyvą".
Pagal šalies vadovo vetuotas įstatymo pataisas, kurias Seimas priėmė gruodžio 18 dieną, ryšio paslaugas teikiančios bendrovės būtų turėjusios 6 mėnesius saugoti skambintojų ir skambučio ar SMS žinutės sulaukusių telefonų numerius, ryšio naudotojų vardus, pavardes, pavadinimus (jei tai juridinis asmuo), adresus, taip pat interneto naudotojų atpažinimo kodus, IP adresus ir kitą panašaus pobūdžio informaciją.
Bendrovės taip pat būtų privalėjusios kaupti informaciją apie abonento buvimo vietą ryšio metu ir net fiksuoti duomenis apie neatsakytus skambučius. Vetuotos pataisos, be kita ko, įpareigojo saugoti informaciją ir apie skambučio ar internetinio kontakto trukmę bei laiką.
Jeigu ši informacija reikalinga aiškinantis sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, duomenys, anot pataisų, turėjo būti saugomi metus.
Kaupti duomenis bendrovės būtų turėjusios savo sąskaita. Tuo metu šalies vadovas siūlo nustatyti, kad išlaidos už įrangą, reikalingą kaupti bei saugoti duomenis, būtų kompensuojamos iš valstybės lėšų.
Prezidentas V.Adamkus atkreipė dėmesį, kad Konstitucija nesuteikia valstybei teisės perduoti pareigas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką privatiems subjektams ir įpareigoti juos vykdyti šias funkcijas ne valstybės lėšomis.
Konstitucinis Teismas (KT), aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą valstybės pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, yra konstatavęs, kad nusikaltimų tyrimas yra valstybės nuolatinė funkcija, kuri turi būti finansuojama valstybės lėšomis, tuo metu įstatymo pataisos būtų reikalavusios, jog duomenys, susiję su nusikaltimo tyrimu, būtų bendrovių lėšomis saugomi vienerius metus.
Prezidento nuomone, remiantis 2002 metų KT nutarimu, manytina, jog viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir viešųjų ryšių tinklų tiekėjams gali būti nustatyta pareiga išsaugoti ir teisėsaugos institucijoms neatlygintinai teikti duomenis, tačiau negali būti reikalaujama, kad šiam įpareigojimui vykdyti būtina įranga, kuri nėra reikalinga normaliai telekomunikacijos paslaugas teikiančių bendrovių veiklai, būtų įgyjama už jų pačių lėšas.
Šalies vadovo įsitikinimu, Seimas ir Vyriausybė privalo užtikrinti, kad įstatymuose numatyti įsipareigojimai būtų tinkamai finansuojami iš valstybės biudžeto.
Kai kurie parlamentarai ne kartą yra išreiškę abejones, jog motyvuojant terorizmo grėsme europinės direktyvos nuostatos, kurios turėjo būti "įtalpintos" lietuviškajame įstatyme, legalizuotų visų piliečių sekimą. Be to, svarstyta, kad našta, užkrauta ant telekomunikacijos bendrovių pečių, gali būti perkeliama eiliniams vartotojams.
Derins lošėjų registravimo tvarką
Parlamentarai iš naujo svarstys ir prezidento Valdo Adamkaus grąžintas Seimui Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pataisas dėl lošėjų privalomo registravimo.
Tokį sprendimą Seimas penktadienį priėmė be balsavimo, o bendru sutarimu, susipažinęs su šalies vadovo išsakyta pataisų vetavimo priežastimis.
Seimas nutarė toliau pataisas svarstyti sausio 17 dieną.
Seimo priimtos pataisos numato, jog azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į kazino, tapatybę ir jį registruoti, taip pat jį registruoti, kai jis nepriklausomai nuo sumos dydžio, keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus.
Tuo metu azartinių lošimų įstatyme rašoma, kad lošimų organizatorius privalo registruoti asmenis, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 3,5 tūkst. litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Dabar Seimas abi šias nuostatas suderins.
Paremtas ir veto dėl lengvatų ūkininkams
Seimas taip pat parėmė du šalies vadovo veto dėl pataisų, numatančių lengvatas ūkininkams, norintiems statytis sodybas nerengiant detaliųjų planų.
Prezidentas Valdas Adamkus grąžino Seimui ūkininkų sodybų statybų sąlygas griežtinančias Ūkininko ūkio ir Teritorijų planavimo įstatymų pataisas jas įvertinęs kaip turinčius nepakankamai teisinių saugiklių.
V.Adamkaus nuomone, įstatymo pataisose, kuriomis ūkininkams suteikiama lengvata, nerengiant detaliųjų planų, statyti ūkininko sodybą didesniame nei 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklype, nenumatyti teisiniai saugikliai, kad šia lengvata nebūtų piktnaudžiaujama pažeidžiant Konstitucijos principus.
Pasak šalies vadovo, tokių lygiateisiškumo principų įgyvendinimą įstatyme užtikrintų reikalavimai, kad lengvata galėtų naudotis tik realiai žemės ūkio veikla besiverčiantys ūkininkai, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų per kalendorinius metus gautųjų pajamų.
Prezidentas pasiūlė pakeisti įstatymą ir numatyti, kad, nerengdamas detaliųjų planų, žemės ūkio paskirties žemėje sklype, kuris yra ne mažesnis kaip 3 hektarai ir nėra miestams po 1995 metų birželio 1-osios nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus.
Seimas apsiėmė iš naujo svarstyti ir Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, kurias šalies vadovas taip pat vetavo, nes, pasak V.Adamkaus, jos sudaro galimybę teritorijos planavimo dokumentų rengimo lengvatas ir išimtis įtvirtinti ne tik Teritorijų planavimo įstatyme, bet ir kituose įstatymuose ir taip iš esmės pažeisti teritorijų planavimo proceso vieningumą ir sistemiškumą.
Prezidentas pasiūlė išbraukti iš įstatymo pataisų nuostatas, leidžiančias išimtis nerengti detaliųjų planų įtvirtinti kituose įstatymuose. Tokios išimtys ir lengvatos turėtų būti nustatomos tik Teritorijų planavimo įstatyme.
Šiomis praėjusių metų pabaigoje priimtomis pataisomis buvo siekiama siekiama užkirsti kelią piliečiams, įsigijusiems 10-20 arų žemės ūkio paskirties žemės didžiųjų miestų apylinkėse, pasinaudojant ūkininkams suteiktomis lengvatomis, nerengiant detaliųjų planų gauti leidimą individualiam namui statyti.
