Po kreipimusi į KT nepasirašė tik valdančiosios koalicijos – socialdemokratų darbo ir „valstiečių“ frakcijų atstovai.
„Tikiuosi, kad Konstitucinis Teismas išsklaidys visas abejones dėl skubotos urėdijų reformos. Priimant (Miškų įstatymo – BNS) pataisas vyko procedūriniai pažeidimai, vyko keletas perbalsavimų, manome, kad vyko Seimo Statuto pažeidimai, todėl Teismas tegu pasako, a tie pažeidimai traktuojami kaip konstituciniai, ar tik kaip Seimo vidaus reikalas,“ – BNS sakė „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Jo teigimu, urėdijų reforma smarkiai atsilieka nuo grafiko, ji vykdoma nesilaikant įstatymų ir Darbo kodekso, dėl jos darbą turės palikti maždaug 500 darbuotojų.
„Iki šiol yra neapibrėžtos funkcijos, abejonės dėl socialinių garantijų ateityje ir visiško dialogo nebuvimas. Aplinkos ministerija vykdydama reformą nesilaiko Darbo kodekso ir laiku neinformuoja žmonių apie pokyčius ir galimą atleidimą iš darbo“, – aiškino R. Žemaitaitis.
Urėdijų reformai besipriešinantis sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ taip pat reikalauja, kad dėl reformos teisėtumo pasisakytų KT.
Aplinkos ministerija dar tikslina, kiek darbuotojų bus atleista. Praėjusią savaitę ji skelbė, jog jų skaičius sieks 300 – tiek nesutiko dirbti Valstybinių miškų urėdijoje.
Valstybinių miškų urėdija įregistruota praėjusią savaitę – ji sujungė visas 42 šalies urėdijas, kurių skaičius per metus sumažės iki 26 regioninių padalinių.
Skaičiuojama, kad užbaigus pertvarką ir sukūrus naują įmonę, kasmet bus sutaupoma po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
