Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas pripažįsta, kad seimūnai atsakymo apie diplomatų galima praeities sąsajas su sovietų KGB sulauks tik tuomet, kai pradės veikti Liustracijos komisija.
"Aš dar kartą aiškinu, kad sprendimus dėl bendradarbiavimo ar nebendradarbiavimo nepriima Valstybės saugumo departamentas, o priima Liustracijos komisija", - antradienį sakė P.Malakauskas, pridūręs, jog atsakymo dėl diplomatų sąsajų su sovietų slaptosiomis tarnybomis parlamentarams teks palaukti, kol realiai pradės veikti nauja Liustracijos komisija.
Šiuo metu komisija yra išsilaksčiusi ir nevykdo tiesioginės veiklos - iš 5 jos narių liko tik 3. Naujoji Liustracijos komisija bus išplėsta, ją sudarys 7 nariai. Be to, neseniai priimtame įstatyme numatyta, kad komisijos veikla bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.
O tuo metu, kol parlamentarai negali kreiptis į Liustracijos komisiją, P.Malakauskas siūlo informaciją rinkti Lietuvos ypatingajame archyve.
Jo teigimu, tiek parlamentarai, tiek paprasti piliečiai bei įvairios institucijos turi teisę kreiptis į Ypatingąjį archyvą ir prašyti suteikti informaciją apie kai kurių asmenų bendradarbiavimą su buvusios Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis.
Pagal Dokumentų ir archyvų įstatymą Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentai yra atviri visiems, tačiau prieiga prie dokumentų, kuriuose yra informacijos, susijusios su asmenimis, prisipažinusiais slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusių asmenų įskaitą, ribojama.
Asmenų, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB, paslaptį saugo įstatymas ir valstybė, vadinasi, tokios informacijos parlamentarai gauti negalėtų.
Tuo tarpu neprisipažinusieji nėra apsaugoti nuo viešumo.
Šią įstatymo nuostata pasinaudojo keli parlamentarai ir antradienį kreipėsi į Ypatingąjį archyvą, prašydami pateikti turimų dokumentų kopijas apie Lietuvos diplomatų kontaktus su SSRS slaptosiomis tarnybomis.
Parlamentarai Audronius Ažubalis, Dailis Barakauskas ir Henrikas Žukauskas prašo duomenų apie diplomatinėje tarnyboje dirbančių diplomatinių atstovų, tarp jų ir Generalinių konsulų, bet kokius kontaktus su specialiosiomis sovietų tarnybomis.
Seimūnai kartu pateikė ir sąrašą su 73 pavardėmis - tai diplomatai, kurių praeitis parlamentarams kelia įtarimų.
Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komitetas pirmadienį pakartotinai kreipėsi į P.Malakauską, prašydamas informacijos apie 10 Lietuvos diplomatų, galimai bendradarbiavusių su KGB ir "išsiliustravusių" neformaliu būdu.
Komitetas į VSD kreipiasi jau antrą kartą, nes iš P.Malakausko gautas atsakymas į pirmąjį kreipimąsi parlamentarams pasirodė nepakankamas - VSD vadas pasiūlė Seimo nariams kreiptis į realiai neveikiančią Liustracijos komisiją.
"Komitetas mano, kad šiuo metu, kai Liustracijos komisija neveikia, atsiradusi informacija, jog diplomatinėje tarnyboje gali dirbti asmenų, bendradarbiavusių ar palaikiusių kitokius ryšius su SSRS slaptosiomis tarnybomis, tačiau neprisipažinusių, kelia grėsmę Lietuvos saugumui", - rašoma pirmadienį išplatintame pranešime spaudai.
Pirmasis laiškas P.Malakauskui buvo siųstas spalio 3-ąją. Tuomet VSD vadovas parlamentarams šiuo klausimu taip pat pasiūlė kreiptis į Liustracijos komisiją.
VSD vadovas ne kartą yra teigęs, jog departamentas nėra tiesioginis liustracijos proceso dalyvis, todėl esą ne jis ir turėtų nagrinėti diplomatų sąsajas su buvusiomis sovietų slaptosiomis tarnybomis.
Seimo Užsienio reikalų komitetas nesutinka su tokia P.Malakausko nuomone.
Anot parlamentarų, pagal įstatymą departamentas turi užkirsti kelią veikoms, kuriomis keliama grėsmė valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.
Rugsėjo pabaigoje buvęs VSD darbuotojas ir Liustracijos komisijos pirmininkas Vytautas Damulis pareiškė, esą dalis Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnų "liustraciją perėjo" tuometinių VSD vadovų kabinetuose.
Pats V.Damulis, kuris žiniasklaidoje buvo vadinamas vienu iš "kurmių", esą neteisėtai teikusių tarnybinę informaciją kai kuriems politikams, 2006 -ųjų pabaigoje neteko leidimo dirbti su slapta informacija ir buvo atleistas iš pareigų saugume.
URM atmetė prielaidas, esą kai kurie Lietuvos diplomatai galėjo nuslėpti savo bendradarbiavimą su KGB ir vadina jas spekuliacijomis.
Liberaldemokratų frakcijos narys Petras Gražulis yra kreipęsis į P.Malakauską, prašydamas patvirtinti arba paneigti, kad Ispanijoje ambasadoriaujantis Mečys Laurinkus, Lietuvos diplomatinei atstovybei Baltarusijoje vadovaujantis Edminas Bagdonas ir Lietuvos ambasadorius Norvegijoje Alfonsas Eidintas yra kaip nors susiję su buvusiomis Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis.
M.Laurinkus dėl tokių aliuzijų padavė P.Gražulį į teismą.
Pats P.Gražulis tikino kol kas negalįs atskleisti, iš kur gavo šią informaciją, bet tai esą buvęs "žodinis pasakymas" iš aukšto rango valstybės tarnautojų, kurie ilgą laiką ėjo pareigas diplomatinėje tarnyboje.
Atsakymo iš VSD parlamentaras antradienį sakė dar nesulaukęs.
