88 Seimo nariai balsavo už, 0 – prieš, 18 susilaikė. Pritarimas išvadoms svarstytas skubos tvarka – parlamentarai antradienį išvadoms pritarė ir po pateikimo, ir po svarstymo.
Ragina Seimą eiti ne tyrimo, o sprendimo keliu
Pernai spalį Seimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pavedė atlikti tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.
Praėjusią savaitę viešai pristatytose tyrimo išvadose daugiausiai dėmesio sulaukė būtent verslo koncernas „MG Baltic“, mat teigiama, kad jo įtaka politiniams procesams, politikams bei valstybės institucijoms buvo didžiausia.
Pristatydamas išvadas Seimui, NSGK pirmininkas valstietis Vytautas Bakas antradienį sakė, jog dabar Seimas turi raktą išspręsti problemas, priimdamas politinius sprendimus, galinčius pažaboti politinę korupciją. Jis ragino parlamentarus eiti sprendimų keliu, o ne tyrimų keliu.
Tiesa, komitetas susilaukė kritikos dėl tyrimo selektyvumo, nes tyrime atsispinti tik kelios verslo įmonės. Tai V. Bakas aiškina tuo, kad NSGK tyrimą iš pat pradžių aiškiai apibrėžė pats Seimas, suformuluodamas konkrečius tyrimo klausimus.
„Tiesos paieškos iliuzija“
Už išvadas balsuoti raginęs Seimo narys Naglis Puteikis sakė: „Gerbiamas Seime, padėkite mums atsiimti ne tik Klaipėdą iš „MG Baltic“, bet visą Lietuvą. Ačiū V. Bakui ir komiteto nariams, kad pradėjote atsiėmimo procedūrą“.
Seimo narys Povilas Urbšys ragino balsuoti prieš ir teigė, kad šis tyrimas sudarys sąlygas manipuliuoti Seimo nariais.
„Praktiškai nieko nėra apie „Rosatom“ įtaką 2008–2012 m. dešiniesiems Lietuvos politikams, kurie priiminėjo jiems naudingus sprendimus. Aklas pasitikėjimas dozuota VSD informacija, prisidengiant bendru sutarimu, sudaro tiesos paieškos iliuziją“, – piktinosi P. Urbšys.
Nori susigrąžinti prarastus pinigus
Komitetas siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji patikrintų „Lietuvos geležinkelių“ ir „Mitnijos“ sudarytų sandorių teisėtumą. Išvadose nurodyta, kad per kelerius metus „Mitnija“ su partnere „Kauno tiltais“ iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo per 1 mlrd. litų (apie 300 mln. eurų).
Tarp NSGK siūlymų taip pat yra raginimas kreiptis į Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė ar galėjo patirti dėl LEO LT veiklos, ir siūlyti priemones, kad ši žala būtų atlyginta.
NSGK pirmininkas V. Bakas yra minėjęs, kad dėl minėtų neskaidrių sandorių valstybė galėtų atgauti jai galbūt padarytą 1,5 mlrd. eurų žalą.
