Ligos pašalpą po žmogaus atleidimo iš darbo siūloma "Sodrai" mokėti ne ilgiau kaip penkias kalendorines ligos dienas. Tai numato Seime registruotos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos, nustatančios naują ligos pašalpos mokėjimo tvarką.
Pagal ją, pašalpą iš "Sodros" siūloma mokėti tik nuo šeštos žmogaus nedarbingumo dienos. Tačiau jeigu ta diena bus savaitgalis arba švenčių diena, "Sodra" už ją ligos pašalpos nemokės.
Ligos pašalpą ketvirtą ir penktą kalendorines nedarbingumo dienas mokėtų darbdavys, o už pirmąsias tris žmogaus ligos dienas nebūtų iš viso mokamos jokios pašalpos.
Ligos pašalpa, kurią mokėtų darbdavys, negalėtų būti mažesnė negu 80 proc. ir ne didesnė kaip 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
"Sodros" mokama ligos pašalpa nesikeičia - ji lieka kaip ir dabar - 85 proc. sergančiojo uždarbio.
Jeigu Seimas naują ligos pašalpos mokėjimo tvarką patvirtintų, ji įsigaliotų nuo gegužės, o "Sodra" sutaupytų apie 120 mln. litų.
Tačiau pataisos numato, kad socialiai apdraustam žmogui susirgus iki pataisų įsigaliojimo, jam nedarbingumo pašalpa būtų skaičiuojama pagal senąją tvarką.
Dabar ligos pašalpa dvi pirmąsias nedarbingumo dienas yra mokama iš darbdavio lėšų, o nuo trečiosios dienos nedarbingumo pašalpą - 85 proc. kompensuojamojo uždarbio - moka "Sodra".
Po sergančio darbuotojo atleidimo iš darbo jam ir toliau tęsiamas ligos socialinio draudimo pašalpos mokėjimas (jeigu nesikeičia nedarbingumo priežastis), nepaisant to, kad šis atleistas asmuo jau nebūtų gavęs darbo užmokesčio, tad ir nėra prievolės kompensuoti prarastas darbo pajamas iš "Sodros" lėšų.
