Seimui antradienį pristatytas patikslintas šių metų biudžeto planas - pataisomis siekiama iš dalies užlopyti nesurenkamo biudžeto skyles.
Valdžios sektoriaus išlaidas, įskaitant „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus, siūloma sumažinti 3,315 mlrd. litų arba 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Finansų ministras Algirdas Šemeta prognozavo, kad šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas smuks iki 10,5 proc., 2010 metais dėl numatomo pagrindinių užsienio prekybos partnerių ūkio atsigavimo nuosmukis, anot jo, turėtų sulėtėti iki 2,6 proc.
„Atsižvelgdami į Lietuvos įmonių lankstumą ir numatomą išorės paklausos atsigavimą, Lietuvos ūkio grįžimo į augimo trajektoriją tikimės 2011 metais“, - kalbėjo A.Šemeta.
Pasak jo, didelės įtakos Lietuvos ūkio nuosmukiui turėjo ir nacionalinių valiutų pigimas Rusijoje, Švedijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje. „Tai mažina mūsų prekių konkurencingumą šiose šalyse, kurios yra svarbios mūsų prekybos partnerės“.
Finansų ministras sakė, kad pastarasis biudžeto taisymas - ne paskutinis, kitas numatomas birželį.
„Vyriausybė yra pasirengusi pateikti tiek priemonių, kiek reikės, kad valstybės finansų padėtis išliktų stabili“, - sakė A. Šemeta.
Anot jo, šių metų valdžios sektoriaus deficitas, nesiimant jokių priemonių sustabdyti spartų pajamų mažėjimą, galėtų pasiekti 8 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Tokia viešųjų finansų raida neapibrėžtam laikui atitolintų galimybę siekti narystės euro zonoje, nes Mastrichto sutartis nustato 3 proc. BVP ribą. Be to, tokio deficito valiutų valdybos sąlygomis būtų neįmanoma finansuoti. Taigi iškiltų grėsmė gebėjimui vykdyti prisiimtus įsipareigojimus“, - kalbėjo finansų ministras.
Anot jo, visų būtinų deficito mažinimo priemonių mastas šiemet turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, tačiau kol kas Vyriausybė siūlo priemones, kurios sumažintų deficitą 3,3 proc. BVP, arba 3,315 mlrd. litų, iš jų centrinės valdžios išlaidos būtų mažinamos 2,647 mlrd. litų (2,6 proc. BVP), o socialinio draudimo fondo - 668 mln. litų (0,7 proc. BVP).
Bendrus asignavimus numatoma sumažinti 2,116 mlrd. litų, iš jų išlaidas biudžetininkų, išskyrus pedagogus, kultūros, socialinės ir sveikatos priežiūros specialistus, statutinius pareigūnus ir karius, darbo užmokesčiui - 181 mln. litų.
Pasak finansų ministro, mažiausiai darbo užmokestis bus mažinamas sveikatos, socialinės apsaugos, aplinkosaugos srityse dirbantiems žmonėms. Statutiniams tarnautojams jis bus mažinamas tik tiems, kurių kategorijos yra aukščiausios - nuo 15 ir daugiau.
Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaidos ir specialioji tikslinė dotacija savivaldybėms mažinama 765 mln. litų, iš jų 458 mln. litų - asignavimai bendrosioms valstybės paslaugoms.
Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos mažinamos 589,9 mln. litų iki 750 mln. litų, tačiau 411 mln. litų jai bus skirta iš papildomų Europos Sąjungos lėšų.
Sumažinus transporto lengvatomis besinaudojančių asmenų ratą, biudžeto asignavimai šioms reikmėms mažėja 14 mln. litų, o pajamos savivaldybių savarankiškoms funkcijoms finansuoti -36 mln. litų, teigė finansų ministras.
Šių metų investicijos apkarpomos 997,4 mln. litų - joms numatoma skirti 3,875 mlrd. litų valstybės biudžeto lėšų (iš jų 2,609 mlrd. litų - ES paramos lėšos).
Pasak finansų ministro, smarkiai kritus pieno supirkimo kainai bei norint neprarasti jau atliktų investicijų į ūkių modernizavimą, numatyta 106 mln. litų papildomai skirti nacionalinėms tiesioginėms išmokoms už pieną. Tokia pat suma sumažintos išlaidos specialiai kaimo rėmimo programai, biodegalų gamybos plėtros programai ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros programai.
Asignavimus viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai siūloma sumažinti beveik 192 mln. litų, tačiau darbo užmokestis šios srities darbuotojams nebus mažinamas, išskyrus aukščiausių 15-20 kategorijų statutinius tarnautojus.
Asignavimus gynybai siūloma sumažinti 173 mln. litų, iš jų Krašto apsaugos ministerijos programoms - daugiau kaip 151 mln. litų.
Išlaidos švietimui mažinamos daugiau nei 170 mln. litų, tačiau beveik 150 mln. litų mokykloms renovuoti sistemą pasieks per Ūkio ministerijos įgyvendinamas energijos efektyvumo priemones.
Poilsiui, kultūrai ir religijai asignavimus siūloma mažinti apie 127 mln. litų, iš jų daugiau nei 77 mln. litų - sveikatos apsaugai, 81,9 mln. litų - socialinei apsaugai, 42,8 mln. litų - aplinkos apsaugai.
Vyriausybė, anot A. Šemetos, siūlo nemažinti biudžeto asignavimų, pervedamų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, gaunančius bet kurios rūšies pensiją ir šalpos kompensaciją, neįgalius asmenis, nedirbančius asmenis, užsiregistravusius darbo biržoje, taip pat gaunančius socialinę pašalpą, vaikus, moksleivius, studentus. Taip pat nemažinami asignavimai išmokoms vaikams, valstybinėms pensijoms, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokoms.
„Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo fondo sąskaita planuojama sutaupyti 700 mln. litų.
Vyriausybės siūlomame projekte, anot A.Šemetos, numatyta, kad į nacionalinį biudžetą be Europos Sąjungos paramos lėšų šiemet įplauks 20,316 mlrd. litų pajamų - 3,923 mlrd. litų (16,2 proc.) mažiau negu patvirtinta 2009 metų biudžete.
Valstybės biudžeto pajamos be ES lėšų siektų 16,462 mlrd. litų, arba 3,517 mlrd. litų (17,6 proc.) mažiau nei patvirtintas planas, teigė finansų ministras.
Anot Seimui pateikto biudžeto projekto, šių metų valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos parama siektų 22,342 mlrd. litų - 3,1 mlrd. litų mažiau negu buvo suplanuota anksčiau, o išlaidos - 25,236 mlrd. litų arba 1,7 mlrd. litų mažiau.
Į savivaldybių biudžetus šiemet numatyta gauti 3,208 mlrd. litų gyventojų pajamų mokesčio įplaukų - beveik 340 mln. litų (9,5 proc. mažiau negu prognozuota), o savivaldybių biudžeto pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti ir dotacijos mažės 587,5 mln. litų.
Siūloma nustatyti 2,893 mlrd. litų deficitą, arba 1,4 mlrd. litų didesnį negu buvo planuojama pernai.
