Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen į šias pareigas siūlo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo Aurelijaus Gutausko, prezidentas Gitanas Nausėda – teisininko Tomo Davulio, laikinoji LAT vadovė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro kandidatūrą.
Galimybę numato įstatymas
Pastaroji sukėlė daugiausia klausimų parlamente – opozicija šį paskyrimą vertina kaip politinį, primena, kad S. Šedbarui tapus KT teisėju jis turėtų nusišalinti daugeliu klausimų.
„Šį teikimą daryti šiandien ir lengva, ir sunku. Lengva dėl tos priežasties, kad S. Šedbaras yra jūsų kolega ir jums žinomas, ir pažįstamas žmogus. Sunku dėl tos pačios priežasties ir dėl kitų aplinkybių, kurios sukėlė diskusijų“, – pristatydama savo kandidatą sakė G. Juodkaitė-Granskienė.
S. Šedbaras savo ruožtu teigė turįs teisę stovėti Seimo tribūnoje kaip kandidatas į KT teisėjus, nes tokią galimybę jam suteikia įstatymas.
S. Šedbaras dirbo Konstitucinio Teismo teisėju 1993–1996 metais pirmojoje teismo kadencijoje. Tokiam trumpam terminui tada buvo paskirtas tam, kad prasidėtų teisėjų rotacija.
„Tie teisėjai, kurie buvo paskirti trejiems arba šešeriems metams po trejų metų pertraukos, pasibaigus kadencijai, turi teisę būti skiriami vėl devynerių metų kadencijai“, – priminė Seimo narys.
Anot jo, anksčiau šia teise yra pasinaudoję Statys Stačiokas, Kęstutis Lapinskas.
S. Šedbaras yra dirbęs vidaus reikalų ministru, Lietuvos aukštesniojo administracinio teismo pirmininku, į Seimą yra renkamas nuo 2008 metų. Jis taip pat yra dirbęs teisingumo viceministru nepriklausomoje Lietuvoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju 1989–1992 metais ir Vilniaus miesto rajono teismo teisėju 1987–1989 metais.
Seimo narys sakė narystę Tėvynės sąjungoje-Lietuvos krikščionyse demokratuose sustabdęs ketvirti metai, nors neslepia konservatoriškų pažiūrų.
Pasigedo „atšalimo“
„Valstietis“ Dainius Gaižauskas gėdinga vadino S. Šedbaro kandidatūros teikimą į KT.
„Tai gėdinga, taip netūrėtų būti. Pamenate, valdantieji anksčiau kalbėjo apie visokius atšalimo procesus prieš skiriant į pareigas. Mes matome, kad vienaip ar kitaip gali būti poveikis, galbūt netiesioginis. Negalima iš valdančiųjų teikti konservatorių atstovą į Konstitucinį Teismą. Apie kokį teisingumą, nešališkumą galima vėliau kalbėti?“, – Seime žurnalistams sakė parlamentaras.
Socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino, kad jų frakcija S. Šedbaro kandidatūrai nepritars.
„Pirmiausia, kaip sakė prezidentas, gal reikėtų atšalti nuo politikos ir tada eiti. Vis dėlto Konstitucinis Teismas neturėtų būti politizuota institucija, o politikas ateina iš politinės partijos, ilgai vadovavęs komitetui. Mes kategoriškai pasisakome, bent frakcijoje šiandien apie tai kalbėjome. Nepritarsime jo kandidatūrai“, – teigė jis.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad jam S. Šedbaro kompetencija ir patirtis nekelia abejonių.
„Teisinį ar politinį darbą jis yra dirbęs visą savo gyvenimą. Dėl to manau, kad pristatant jo kandidatūrą ir remiantis jo profesine patirtimi niekam neturėtų būti gėda – nei jam pačiam, nei jį palaikantiems frakcijų kolegoms. Kad opozicija kritikuoja, manau, yra veikiančios demokratijos išraiška, kurią priimu ir suprantu“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Padėjo per rinkimus
G. Nausėda skirti KT teisėju siūlo buvusį savo rinkimų komandos narį T. Davulį. Anksčiau teisininkas BNS yra sakęs, kad išrinkus G. Nausėdą prezidentu ryšio su juo beveik nepalaikęs.
Pristatydamas kandidatą prezidento patarėjas Andrius Kabišaitis tvirtino, jog tai patyręs teisininkas, jo interesų kryptis apima žmogaus teisių, nediskriminavimo, ES teisę.
„Tiesiog noriu deklaruoti savo pasiryžimą, savo pasirengimą padėti Konstituciniam Teismui įgyvendinti jo misiją pirmiausia užtikrinti teisinės viršenybės principą, teisinės valstybės principo įgyvendinimą, taip pat žmogaus teisių apsaugą, darnią institucinę sąrangą Lietuvoje ir tikiuosi jūsų palaikymo“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo pats kandidatas.
T. Davulis nuo 1998-ųjų dirba Vilniaus universitete, 2003-iaisiais tapo Teisės fakulteto prodekanu, nuo 2012 iki 2022 metų ėjo šio fakulteto dekano pareigas.
2006–2016 metais jis buvo Darbo teisės katedros vedėjas, Darbo teisės instituto vadovas. Šiuo metu kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus eina Teisės fakulteto Darbo teisės centro vadovo ir Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjo pareigas.
Pabrėžė Konstitucijos viršenybę
Seimo pirmininkės siūlomas kandidatas į KT teisėjus A. Gutauskas tvirtino, kad dirbant šiame teisme svarbu „surasti visų teisėjų bendrą sutarimą, nepraleisti jokių esminių nuostatų, argumentuojant nepalikti jokių spragų“.
„Jei būčiau paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, stengčiausi veiksmingai ginti Konstitucijos ir teisės viršenybę, tai daryti drąsiai, veržliai, be kompromisų. Neabejotinai tikiu Konstitucijos viršenybe ir suprantu, kad jokių aplinkybių spaudžiamas teisėjas negali pamiršti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių ir principų. Svarbiausia – žmogus, valstybė ir teisė“, – teigė A. Gutauskas.
Teisininkas nuo 2013 metų iki šiol eina LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas, 2017‒2022 metais buvo šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. 2016–2020 metais jis buvo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, trejus metus jai pirmininkavo.
A. Gutausko mokslinių tyrimų kryptys yra baudžiamosios teisės bendroji ir specialioji dalys, baudžiamasis procesas, tarptautinė baudžiamoji teisė, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, korupcija, prekyba žmonėmis, teisėjų etika. Jis yra paskelbęs 60 mokslinių straipsnių, yra 22 knygų, monografijų ir vadovėlių autorius ir bendraautoris.
Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Pagal įstatymą kas trejus metus šis teismas atnaujinamas trečdaliu narių. Jas teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Nauji teisėjai pakeistų kadencija baigiančius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir Danutę Jočienę. Pastaroji šiuo metu yra KT pirmininkė.
