Seime vėl siūlomos anksčiau jo atmestos įstatymo pataisos, leidžiančios balsuoti internetu.
Liberalų sąjūdžio frakcija pranešė, kad jos narys Vytautas Grubliauskas siūlo įteisinti galimybę balsuoti internetu per artimiausius rinkimus po spalio 12-ąją vyksiančių Seimo rinkimų – 2009-aisiais numatomus prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimus.
Frakcija teigia siūliusi įteisinti internetinį balsavimą visuose rinkimuose, taip pat ir Seimo, nuo 2006-ųjų, tačiau „ilgai vilkintas“ pataisų svarstymas pavasarį pasibaigė jų atmetimu.
Anot Liberalų sąjūdžio, pataisos buvo atmestos nepaisant, jog joms pritarė Vyriausybė ir Seimo komitetai. Prezidento ir EP įstatymo pataisos teikiamos praėjus 6 mėnesiams po analogiškų pataisų atmetimo parlamente, kaip to reikalauja Seimo statutas.
„Įtariu, kad Seimo nariai šių metų pavasarį atmesdami internetinio balsavimo pataisas pabijojo, jog ši naujovė pirmiausia palies juos pačius. Viliuosi, kad įvertinę Estijos bei neseniai internetinio balsavimo galimybę įteisinusios Latvijos pavyzdžius, Seimo nariai šį kartą ryšis įteisinti internetinį balsavimą ir Lietuvoje, pirmiausia bent jau prezidento ir EP rinkimuose“,– pranešime cituojamas V.Grubliauskas.
Politiko įsitikinimu, paradoksalu yra tai, kad Seimas nepaisydamas logiškų argumentų vilkina internetinio balsavimo įteisinimą, nors jo pasirengimui jau yra išleisti keli milijonai litų. V.Grubliausko nuomone, Lietuva yra pasirengusi įteisinti internetinio balsavimo galimybę rinkimuose.
Paklaustas, ar realu, jog šįkart Seimas siūlomų pataisų neatmes, politikas teigė manantis, kad naujosios pataisos parlamentarams bus labiau priimtinos.
„Iš pataisų išmetėme (internetinių – BNS) rinkimų į Seimą įteisinimą, kas tikriausiai gerokai labiau nuramins politikus, kurie ypatingai bijojo tos galimybės panaudojimo prieš Seimo rinkimus. Aš tikiuosi, kad tai nuims tokį galbūt perdėtą susirūpinimą ir netgi išpūstą baimę, ir manau, kad kelias šįkart bus gerokai lengvesnis“, – BNS penktadienį sakė V.Grubliauskas.
Anot jo, galimybes įteisinti balsavimą internetu didina ir kiti faktoriai – tai, kad siūlomos pataisos jau pažįstamos Seimui, taip pat jų įteisinimu rūpinasi Vyriausybė ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie ministrų kabineto.
„Juo labiau, kad praktiškai, sakykime, įdirbis toje srityje yra pakankamai ryškus tiek iš Vyriausybės pusės, tiek iš IVPK prie Vyriausybės, tiek pačiam Seimui jau nebėra visiška naujiena, ir mūsų kaimynai labai aiškiai parodė, kad tai vis tiktai yra pakankamai saugus būdas ir nėra jo ko baimintis“, – kalbėjo pataisų iniciatorius.
Anot jo, anksčiau pataisos buvo atmestos todėl, kad parlamentarams trūksta informacijos apie balsavimą internetu. Dėl to jiems esą kyla nepagrįsta baimė dėl šio politinės valios pareiškimo būdo saugumo.
„Didžioji baimių dalis buvo išpūstos ir išgalvotos (...) ar kilo dėl informacijos stokos. Pagrindinės baimės buvo dėl galimybės papirkti, nesaugumo, slaptumo užtikrinimo. Bet aš nemanau, kad visi tradiciniai, galiojantys balsavimo būdai būtų saugesni, patikimesni arba neįmanomi papirkinėjimo atvejai. Taigi šis būdas visų specialistų vienareikšmiai pripažįstamas ne mažiau patikimas ir saugus ir efektyvus nei visi kiti būdai“, – tvirtino V.Grubliauskas.
Politiko tvirtinimu, svarstant įstatymo pataisas Seime anksčiau, joms pritarė tik kiti liberalai.
„Praktiškai tik Liberalų sąjūdis ir dalis kitų liberalių partijų Seime jas palaikė. Svarstant ją komitete, tvirtinant koncepciją, aiškios pozicijos „prieš“ kaip ir nebuvo, bet svarstant Seime kažkaip išaiškėjo visi tie nepasitikėjimai“, – sakė Liberalų sąjūdžio atstovas.
Parlamentarai balandžio pradžioje antrą kartą atmetė elektroninį balsavimą galėjusias įteisinti Seimo rinkimų įstatymo pataisas. Pirmąkart internetinio balsavimo idėjai Seimas nepritarė šių metų sausį, atmesdamas visą rinkimų įstatymų pataisų paketą. Pagrindinė priešininkų motyvacija – saugumo stoka.
Vyriausybė techniniam balsavimo internetu pasirengimui 2008 metams jau buvo skyrusi apie 2 mln. litų, 2007 metais tam buvo išleista 427 tūkst. litų.
2006 metų pabaigoje parlamentarai buvo pritarę VRK narių paruoštai balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijai, pagal kurią rinkėjų identifikacijai būtų naudojamos elektroninės bankininkystės aptarnavimo sistemos. Bankas VRK perduotų prie sistemos prisijungusio rinkėjo asmens duomenis: asmens kodą, vardą ir pavardę.
Planuota balsavimą internetu leisti vadinamojoje „nekontroliuojamoje aplinkoje“, rinkėjui suteikiant galimybę išreikšti savo nuomonę ne tik specialiai paruoštuose stebimuose internetinės prieigos taškuose, bet ir namuose.
